Stemplės vėžio patikrai – neįprastas metodas: pacientams siūloma nuryti kapsulę su siūlu

70-metis Paulas Burrowsas iš Inskipo miestelio Anglijoje sutiko dalyvauti naujame tyrime, kuriuo siekiama įvertinti paprastą, bet perspektyvų stemplės vėžio ankstyvosios diagnostikos metodą. „Jeigu tai ateityje padės kitiems žmonėms, mielai pabūsiu bandomuoju triušiu“, – sakė P. Burrowsas, sutikęs išbandyti vadinamąjį kapsulės su siūlu tyrimą. Tokie asmeniniai pasiryžimai leidžia mokslininkams surinkti duomenis, reikalingus naujų prevencijos programų kūrimui.

Kaip atliekamas tyrimas?

Metodas skirtas žmonėms, kurie ilgą laiką vartoja vaistus nuo lėtinio rėmens arba kenčia nuo gastroezofaginio refliukso, simptomų asocijuojamų su Bareto stemple. Procedūra prasideda nuo nedidelės želatininės kapsulės nuryjimo: kapsulė pritvirtinta prie plono siūlo ir patenka į skrandį. Kapsulė ištirpsta, išsiskleidžia maža kempinėlė, kuri, kai ją ištraukia medicinos darbuotojas laikydamas siūlą, slinkdama surenka stemplės gleivinės ląsteles. Šios ląstelės vėliau ištiriamos laboratorijoje, siekiant nustatyti ankstyvus pakitimus ar piktybinius požymius.

Toks bandymas yra greitesnis ir mažiau invazyvus nei tradicinė endoskopija: pacientui nereikia atlikti instrumentinės apžiūros su kamera ligoninėje, o procedūra gali būti atlikta net mobiliajame patikros punkte. Tai leidžia pasiekti platesnį žmonių ratą, ypač tuos, kurie vengia endoskopijos dėl baimės ar logistinių kliūčių.

Kam skirtas ir kokie privalumai?

Priemonė orientuota į rizikos grupes – ilgalaikio refliukso pacientus, vartojančius rūgšties slopinančius vaistus. Bareto stemple esantys gleivinės pakitimai gali padidinti stemplės vėžio riziką, tad ankstyvas aptikimas yra itin svarbus. Pagrindiniai metodo privalumai: mažesnė invazyvumo rizika, galimybė organizuoti masines patikras be sudėtingos endoskopinės įrangos ir didesnis prieinamumas regionuose, kur endoskopijos paslaugos ribotos.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kapsulės su siūlu metodas nėra galutinis sprendimas – teigiamas tyrimo rezultatas vis tiek turės būti patvirtintas endoskopiniu tyrimu ir tolesniu histologiniu ištyrimu.

Metodas labiau tinka kaip masinio patikros filtro priemonė, skirtas atrinkti asmenis, kuriems reikalinga išsamesnė apžiūra.

Tyrimo mastas ir lūkesčiai

Jungtinėje Karalystėje vykdomą BEST4 tyrimą remia organizacijos, tokios kaip Cancer Research UK ir Nacionalinis sveikatos ir priežiūros tyrimų institutas (NIHR). Planuojama, kad tyrime dalyvaus apie 120 tūkst. žmonių iš įvairių regionų. „Tikimės, kad BEST4 patikros tyrimas padės anksčiau nustatyti ligą didesniam skaičiui žmonių ir, svarbiausia, sumažinti mirčių nuo stemplės vėžio skaičių“, – sakė A. Williams.

Jeigu rezultatai parodys didelį jautrumą ir specifiką, ši priemonė gali tapti pamatiniu elementu nacionalinėms stemplės vėžio patikros programoms, ypač siekiant sumažinti vėlyvų diagnozių skaičių ir pagerinti gydymo išgydomumą. Tačiau prieš plačiau diegiant reikės įvertinti kaštų efektyvumą, laboratorinių tyrimų pajėgumus ir tolesnės priežiūros schemų prieinamumą.

Nors metodas skamba viltingai, svarbu, kad pacientai su refliukso simptomais konsultuotųsi su gydytoju, juos informuotų apie galimus patikros variantus ir priimtų sprendimus, pagrįstus tiek asmenine rizika, tiek specialistų rekomendacijomis.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *