Jungtinių Valstijų pajėgos siunčia apie 40 jūrų pėstininkų į Baltijos jūrą, kad padėtų Europos partneriams saugoti povandeninę infrastruktūrą – pirmiausia kabelius ir kitus jūros dugne esančius objektus. Šis žingsnis vyksta fone, kai regione padaugėjo incidentų: vienu metu Rusija sulaikė krovininį laivą, plaukusį į Estiją, o Suomijoje keliolika parlamentarų pranešė apie galimus įsiveržimus į namus. Tokios situacijos atkreipia dėmesį į regiono saugumo trapumą ir būtinybę stiprinti tiek karinę, tiek civilių sistemų apsaugą.
Kodėl saugomi povandeniniai kabeliai
Povandeniniai kabeliai sudaro pagrindinę tarptautinių ryšių ir duomenų perdavimo infrastruktūrą – be jų neįmanoma sklandžiai veikiančios telekomunikacijų tinklų, finansinių operacijų ir daugelio valstybių ryšių. Per pastaruosius mėnesius regione fiksuota kelių kabelių pažeidimų, todėl sąjungininkai inicijavo specialias pratybas ir patruliavimo operacijas. „Tai jau trečios tokio pobūdžio pratybos ir pirmosios vykstančios Baltijos jūroje. Jos yra skirtos laivų apžiūrai arba, žvelgiant plačiau, kabelių ir kritinės povandeninės infrastruktūros saugumo sustiprinimui čia, Baltijos jūros regione”, – sakė Ilja Iljin Suomijos pasienio apsaugos viršininkas. Tokio pobūdžio veiksmai apima jūrų, oro ir sausumos pajėgų koordinaciją, nuotolinių stebėjimo priemonių taikymą ir greitas reagavimo grupes, pasirengusias neutralizuoti grėsmę tiek fiziniu, tiek hibridiniu formatu.
Hibridinės grėsmės ir politinis fonas
Regiono valstybės vis dažniau susiduria su vadinamomis pilkosios zonos atakomis: kibernetiniais įsilaužimais, nepaaiškinamais namų patikrinimais, dezinformacijos kampanijomis ir vietiniais provokacijų aktai. Suomijoje pranešti atvejai, kai politikų namuose rasta ženklų, kad juos lankėsi – įjungtos šviesos ar atidarytos durys – verčia manyti apie sistemingą spaudimą. Tuo tarpu Rusijos veiksmų interpretavimas ir atsakas sulaukė griežtų pareiškimų Europos pusėje. „Jeigu Rusija atakuos mūsų gamyklas Europos teritorijoje, tai bus 5-asis straipsnis”, – minėjo Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius
Kalbėdamas apie bendrą situaciją, NATO vadovybė ragina gyventojus likti ramiais, bet budriais: „Mes žinome, kad šie išpuoliai yra Rusijos desperacijos ženklas.
Putinas negauna tai ko nori Ukrainoje, ir nori, kad mes už tai sumokėtume.Mano žinia tokia: išlikite ramūs, dirbkite toliau ir palaikykite Ukrainą. Būkite ramūs, nes esame gerai pasirengę ginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą”, – aiškino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Be tiesioginių karinių veiksmų, regione pastebimos ir kitos grėsmės: per perspėjimus apie planuotus teroro išpuolius, informacinius išpuolius ir net galimus planus pakenkti transporto objektams. Žiniasklaidos pranešimuose minimas asmeninis dalyvavimas tokiuose planuose – tai papildomas signalas, kad saugumo institucijos turi veikti koordinuotai ir tarptautiniu mastu keistis informacija.
Visuotinis išvada – Baltijos regionas šiuo metu yra geopolitinio spaudimo epicentre. NATO ir partnerių žingsniai – papildomos jūros patrulės, pratybos ir bendros žvalgybinės pastangos – skirtos užtikrinti ne tik karinę, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Ilgalaikė saugumo stiprinimo perspektyva priklauso nuo nuolatinio bendradarbiavimo, investicijų į atsparumą ir skaidrios informacijos sklaidos visuomenei.
