Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie acto naudą sveikatai: vieni jį vartoja kaip „stebuklingą“ priemonę svoriui mesti, kiti – kaip pagalbą gliukozės kontrolei ar namų dezinfekcijai. VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pateikė faktus, kurie padeda atskirti mitus nuo įrodymų. Reikėtų nepamiršti, kad frazė „obuolių actas – tai tikras stebuklas” kartais skatina nepagrįstą pasitikėjimą ir neatsakingą vartojimą.
Acto kilmė ir gamyba
Actas yra seniai žinoma priemonė – jo pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio vin aigre, reiškiančio rūgštų vyną. Actas gaminamas fermentacijos būdu: pirmiausia cukrus virsta alkoholiu, o vėliau alkoholį oksiduoja bakterijos į acto rūgštį. Actai gali būti gaminami iš įvairių žaliavų – vaisių, kruopų, medaus, ryžių, vyno. Tradicinės gamybos produktai brandinami ilgiau ir gali turėti kitokį skonį bei mikroelementų profilį nei pramoniniu būdu pasterizuoti actai.
Antimikrobinės savybės ir ribojimai
Istoriškai actas naudotas žaizdų valymui ir maisto konservavimui. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad actas turi tam tikrų antimikrobinių savybių, ypač maisto apdirbimo kontekste. Tačiau laboratoriniai duomenys rodo, kad actas nėra veiksmingas prieš kai kurias bakterijas (pvz., Escherichia coli) ir nėra rekomenduotinas žaizdų ar opų gydymui. Namų dezinfekcijai cheminės priemonės išlieka efektyvesnės ir saugesnės.
Metabolinis sindromas, gliukozė ir svoris
Yra sąlyginai mažai žmonių tyrimų, kurie rodo, kad obuolių actas gali pagerinti gliukozės kontrolę vartojant 10–30 ml per dieną. Vienas cituojamas Japonijos tyrimas parodė, kad 30 ml/d per 3 mėnesius gali lemti apie 2 kg svorio kritimą ir sumažinti visceralinių riebalų kiekį. Kiti duomenys nurodo, kad marinuoti produktai gali sumažinti patiekalo glikeminį indeksą. Vis dėlto tyrimų yra nedaug, jie dažnai mažo imties ir negali tapti vienareikšme rekomendacija vietoje sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo.
Actas ir onkologija: preliminarūs duomenys
In vitro ir mažų gyvūnų tyrimų duomenys kartais rodo, kad actas gali skatinti apoptozę ar slopinti vėžio augimą, tačiau šių rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti žmonėms.
Vaisiai ir uogos turi gerokai daugiau antioksidantų nei actas, todėl jų vartojimas išlieka svarbesnis ilgalaikėje ligų prevencijoje.
Rizikos ir praktinės rekomendacijos
Gausus acto vartojimas gali lemti elektrolitų išsiskyrimą, ypač kalio mažėjimą, o jo rūgštis gali pažeisti dantų emalį, ryklę ar stemplę. Žmonėms, turintiems gastroezofaginį refliuksą, gastritą ar širdies ritmo sutrikimų, verta būti atsargiems. Saikingas acto vartojimas kaip maisto pagardas paprastai nėra žalingas, bet aktą nereikėtų laikyti vaistu nuo visų ligų.
Išvada – actas gali turėti tam tikrų sveikatai palankių efektų, tačiau tai nėra universali panacėja. Būtina vertinti individualius sveikatos rodiklius ir konsultuotis su gydytoju prieš pradedant jį vartoti kaip terapinę priemonę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.