Kojų venų varikozė dažnai vertinama tik kaip estetinis trūkumas, tačiau tai gali būti rimtos sveikatos problemos pradžia. Dėl menkai pastebimų simptomų pacientai kartais atidėlioja vizitą pas specialistą, o tai padidina komplikacijų riziką. Svarbu suprasti, kaip funkcionuoja venos, kokie simptomai privalo paskatinti kreiptis ir kokios šiuolaikinės gydymo galimybės egzistuoja.
Kas yra varikozė ir kaip ji veikia organizmą
„Varikozė yra lėtinis venų nepakankamumas, paprasčiau dar vadinama venų išsiplėtimu. Varikozės sąvoka apima ir paviršinių venų mazgų, ir giliau esančių magistralinių venų išsiplėtimą. Tai kelia šiek tiek sumaišties, nes giliau esančių magistralinių venų nematyti plika akimi, joms gydyti taikomi kitokie metodai nei paviršinių mazgų. Žmogus vizualiai mato tik paviršinių venų pakitimus – išvirtusias kraujagysles, mazgus, mėlyną kraujagyslių tinklą ant kojos, o gydytojus labiausiai domina, kas vyksta su magistralinėmis venomis”, – sako kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas.
Venos grąžina kraują į širdį, o kojų venose šis grįžimas vyksta prieš gravitaciją su vožtuvų pagalba. Kai venos išsiplečia, vožtuvai tampa nesandarūs, atsiranda venų užgulimas, patinimas, skausmas ir sunkumo jausmas. Giliai esančių venų pažeidimai yra ypač reikšmingi, nes per jas prateka didžioji dalis veninio kraujo.
Galimos komplikacijos ir kada nedelsiant kreiptis
Viena pavojingiausių komplikacijų yra trombų susidarymas. Krešuliai gali atitrūkti ir užkimšti plaučių ar širdies kraujagysles, kas gali baigtis staigia mirtimi. Trombozė dažnai susijusi su ilgu sėdėjimu ar skrydžiais, dehidratacija ir kitais rizikos veiksniais. Jei vakarais jaučiate kojų nuovargį, maudimą ar ryškėjančius venų tinklus, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Gydymo principai ir diagnostika
„Labai svarbu, kad gydymas būtų kompleksinis ir nuoseklus. Nėra prasmės gydyti paviršinius mazgus negydant magistralinių venų.
Tai gali net pakenkti, nes mazgų kaip tik ir atsiranda dėl to, kad amortizuotų kraujo srauto smūgius, kylančius dėl magistralinių venų vožtuvų nesandarumo”, – aiškino gydytojas N. Bičkauskas. Todėl gydymas visada prasideda nuo išsamaus ištyrimo, dažniausiai ultragarso doplerio arba dvigubo ultragarso skenavimo, leidžiančio tiksliai nustatyti pažeistas vietas.
Šiuolaikiniai gydymo metodai ir atsigavimas
Atviros chirurginės operacijos šiandien atliekamos retai. „Ne kiekviename miestelyje turime medicininės technikos venoms operuoti lazeriu ar klijais, bet tai nėra priežastis daryti atvirąją operaciją. Pažangūs medicinos centrai yra daugiausia 3 val. atstumu nuo bet kurios Lietuvos vietos, operacija lazeriu ar klijais trunka tik 20–40 minučių. Po jos žmogus gali atsistoti ir eiti. Venų operacijoms atlikti reikia aukštos profesinės kvalifikacijos, todėl jų turėtų imtis kraujagyslių chirurgai, besispecializuojantys venų srityje”, – patarė 25 metų patirtį turintis venų chirurgas N. Bičkauskas.
Populiariausi minimaliai invaziniai metodai – endoveninė lazerinė abliacija ir gydymas biologiniais klijais. „Daugumą venų operacijų atliekame lazeriu. Žmonės jį renkasi, nes tokios operacijos kiek pigesnės. Gydymą klijais renkasi maksimalaus komforto norintys žmonės. Po operacijos lazeriu iki mėnesio reikia mūvėti kompresines kojines, tuo tarpu suklijavus venas, jų mūvėti nereikia. Gydymą klijais renkasi ne tik fiziškai aktyvūs žmonės. Tai palengvina ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriems sudėtinga apsimauti kompresinę kojinę, gyvenimą”, – sakė kraujagyslių chirurgas N. Bičkauskas.
Prevencijai svarbūs fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas, svorio kontrolė ir, esant rizikai, kompresinės kojinės. Ankstyvas kreipimasis į specialistą padeda išvengti rimtų pasekmių ir parenka tinkamiausią gydymo taktiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.