Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė rugsėjo 11 d. viešai pareiškė, kad Lietuvos savivaldybėse ryškėja nedemokratinio valdymo ir „carystės” požymiai. Jos teigimu, ši problema nėra izoliuota kelių rajonų; vietos lygmeniu demokratijos principai tampa vis menkesni, o sprendimai dažnai priimami remiantis lojalumu, o ne gebėjimais.
Ilgai dirbantys merai ir lokalios valdžios įsitvirtinimas
Šimonytė pabrėžė, kad vienas iš veiksnių, skatinančių tokią raidą, yra ilgalaikis merų išlikimas poste. Ilgą laiką valdžioje išbuvę vadovai natūraliai formuoja artimą aplinką, kuri, pasak politikės, gali virsti privilegijuotų ryšių tinklu. Dalis gyventojų prioritetu laiko infrastruktūros gerinimą — asfaltą, tvarkomas viešąsias erdves, ES finansuojamus projektus — ir teikia mažesnę reikšmę skaidrumui ar konkurencingiems konkursams.
STT duomenys ir nepotizmo rizika
Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. įvertinimu, vidutinis nepotizmo rizikos intensyvumas Lietuvos savivaldybėse siekė 16,92 proc. Tai rodo, jog problemos šaknys nėra menkos ir reikalauja sisteminio reagavimo. Šimonytė akcentuoja meritokratijos principų laikymosi svarbą: valstybės tarnyboje ir biudžetinėse įstaigose darbuotojų atranka turėtų remtis gebėjimais ir nuopelnais, o ne politine lojalumu.
Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimas ir konkretūs atvejai
Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė tirti galimą nepotizmą visame viešajame sektoriuje. Tyrimas apims ir Kauno rajonui pavaldžios institucijos situaciją, kur vieši skundai dėl galimų neskaidrių įdarbinimų paskatino didesnį dėmesį. Komisijos sprendimas atspindi politinį sutarimą, kad skaidrumą didinančios iniciatyvos turi būti remiamos.
Raudondvario dvaro pavyzdys ir atlyginimų kontekstas
Viena iš bylos ašių – darbuotojų įdarbinimo praktikos institucijoje, kuri 2025 m. iš savivaldybės gavo daugiau nei 4 mln. eurų, o įstaigos atlyginimams skirta per 862 tūkst. eurų. Viešojoje erdvėje aptariamas atvejis, kai premjero sutuoktinė Aistė Sinkevičienė dirbo ir savivaldybėje, ir dvaro veikloje; savivaldybė aiškina, kad darbuotojo perkėlimai ir atlygio dydis buvo įvertinti kaip teisėti ir proporcingi.
Tuo pat metu skelbiami pajamų duomenys verčia diskutuoti apie viešųjų ir privačių funkcijų skaidrumą bei interesų konfliktų rizikas.
Ką tai reiškia demokratijai ir kokie sprendimai reikalingi
Ilgainiui viešųjų įstaigų politizacija ir nepotizmas mažina pasitikėjimą institucijomis, riboja talentų pritraukimą ir mažina viešųjų paslaugų kokybę. Sprendimui reikalingas nuoseklus požiūris: griežtesnė kandidatų atranka, viešų pareigybių skelbimų prieinamumo kontrolė, nepriklausomi auditai ir aiškūs skaidrumo standartai. Be to, svarbu stiprinti pilietinę visuomenę ir žiniasklaidos galimybes tirti viešojo sektoriaus problemas, kad visuomenė turėtų įrankius reaguoti į galimus pažeidimus.
Šimonytės įspėjimas primena, kad vietos valdžia neturi tapti uždaromis sistemomis: skaidrumas, konkurencija ir meritokratija yra kertinės sąlygos, kad savivaldybės tarnautų visų gyventojų interesams, o ne privilegijuotų grupių naudai.
