Ar kada nors susimąstėte, kokį poveikį sveikatai gali turėti badavimas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas, gydytojas Voldemaras Giedrimas atskleidžia, kad badavimas iš tiesų gali būti labai naudingas organizmui, tačiau tai įmanoma tik laikantis tam tikrų sąlygų ir gydytojo priežiūros.
Gydytojas su kolegomis neseniai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 42 vidutinio amžiaus sveikos moterys. Svarbu pabrėžti, kad moterys dažniau domisi savo sveikata ir gydytojų pagalba, todėl tyrimo grupės atranka buvo pagrįsta siekiu užtikrinti vienalytę dalyvių grupę, atsižvelgiant į lytinių hormonų įtaką rezultatams.
Badavimas ir jo poveikis organizmui
Penkių dienų badavimo metu dalyvės nevartojo jokių maisto produktų, o tik gėrė vandenį. Po šio laikotarpio buvo atlikta išsami kūno sudėties ir kraujo analizė. Buvo tirti žmogaus kūno riebalų ir raumenų kiekiai, vandens kaupimasis, taip pat hormonų lygiai – insulino, leptino ir uždegimo mediatoriai. Į daug uždegimo mediatorių kraujyje rodo didesnę lėtinių ligų riziką bei trumpesnę gyvenimo trukmę.
V.Giedrimas pabrėžia, kad badavimas sumažino insulino kiekį – hormono, susijusio su riebalų kaupimu ir uždegimais organizme. Tai yra labai svarbus rezultatas, nes sumažėjęs insulino lygis reiškia geresnį organizmo jautrumą insulinui ir sumažintą uždegiminį procesą. Be to, badavimo metu organizmas pradeda naudoti ketoninius kūnus – alternatyvų ir ekologišką energijos šaltinį, kuris mažina oksidacinį stresą ir gerina ląstelių energijos gamybą mitochondrijose.
Badavimo metu aktyvi gyvybinė veikla – būtina
Dažnai klaidingai manoma, kad badavimas yra susijęs su visišku neveiklumu ir guoliu lovoje. Tačiau gydytojas Giedrimas primena, jog badaujant rekomenduojamas fizinis aktyvumas, tik žemesnio intensyvumo. Tyrimo dalyvės kiekvieną dieną nueidavo nuo 5 iki 7 kilometrų ir atlikdavo lengvą mankštą. Judėjimas padeda organizmui išlikti gyvybingam ir paversti sukauptus riebalus į naudingą energiją.
Be to, badavimas aktyvuoja autofagijos procesą, kuris atlieka ląstelių ir mitochondrijų atsinaujinimą – lyg išvalant krosnį nuo susikaupusių pelenų, kad ji galėtų efektyviau degti. Tai itin svarbu, norint užtikrinti tinkamą ląstelių funkciją ir pagerinti bendrą organizmo būklę.
Kada badavimas nėra saugus?
Gydytojas pabrėžia, kad badavimas nėra skirta kiekvienam. Prieš pradedant badavimo praktiką būtina pasitarti su gydytoju, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įvertinti bendrą sveikatos būklę. Badavimas nerekomenduojamas žmonėms turintiems žemą kūno masės indeksą, taip pat sergantiems širdies, inkstų, kepenų ligomis, turintiems ritmo sutrikimų, žemą feritino kiekį ar onkologines ligas. Be to, jeigu žmogus nėra tam pasiruošęs, badavimas gali sukelti nepageidaujamų sveikatos problemų.
Protarinis badavimas – saugesnė alternatyva
Daugelis žmonių praktikuoja protarpinį badavimą, pavyzdžiui, nevartoja maisto 16 valandų per parą, o maistą suvalgo per likusias 8 valandas. Ši strategija gali padėti sumažinti insulino kiekį, sumažinti kūno svorį ir sukelti trumpalaikį autofagijos procesą. Tačiau norint pasiekti gilesnį organizmo atsaką rekomenduojamas ilgesnis badavimas su specialistų priežiūra.
Rekomendacijos gerai jaustis ir išlikti energingiems
Be badavimo, gydytojas pataria tinkamai maitintis: valgyti 2–3 kartus per dieną be užkandžių tarp valgymų, vengti cukraus ir riebių užkandžių prie kavos ar arbatos, kurie gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei jaučiate alkį, geriau atsigerkite vandens, o ne užkandžiaukite, nes dažnai troškulys painiojamas su alkio jausmu.
Vandens kiekis, kurio reikėtų suvartoti per dieną, apskaičiuojamas pagal formulę: kūno svoris (kg) × 0,037. Pavyzdžiui, 70 kilogramų žmogui rekomenduojama išgerti apie 2,6 litro vandens per dieną. Taip pat pripažįstama antiuždegiminė Viduržemio jūros dieta – daug žalių daržovių, žuvies bei alyvuogių aliejaus naudojimas salotoms, o ne riebūs padažai, kaip majonezas.
Apibendrinant, badavimas – tai galingas įrankis gerinti organizmo funkcijas bei uždegiminę būklę, tačiau būtina laikytis specialistų rekomendacijų ir nepamiršti fizinio aktyvumo. Tik tokiu būdu badavimas gali iš tiesų tapti naudingu ir saugiu būdu pagerinti sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.