Neseniai aprašytas atvejis, kai 51 metų vyrui dėl gripo komplikacijų teko amputuoti abi pėdas, primena, kad gripo komplikacijos gali būti gyvybei pavojingos ir palikti ilgalaikes pasekmes. Šis incidentas įvyko Jungtinėse Valstijose, tačiau pamokos aktualios visiems: gripo eiga kartais būna labai staigi, o komplikacijos – sunkios.
Kas nutiko ir kodėl
Praėjus vos dienai po gripo diagnozės vyras pateko į intensyviosios terapijos skyrių. Jis sirgo aukšta temperatūra, plaučių uždegimu ir vėliau patyrė septinį šoką. Septinis šokas yra sunkus uždegiminis organizmo atsakas į infekciją, dažnai lydimas kraujotakos nepakankamumo ir organų funkcijos sutrikimo. Viena iš pavojingų pasekmių – krešulių formavimasis kraujagyslėse, dėl ko audiniai negauna deguonies ir nyksta. Dėl šių pokyčių vyrui teko amputuoti pėdas šiek tiek aukščiau čiurnos.
„Vieną minutę galvoji, kad tau tik gripas, o kitą tau diagnozuoja sepsį“, – greitą įvykių eigą stebėjosi Brianas.
Ką verta žinoti apie sepsį ir gripo riziką
Sepsis nėra vien tik vyresnių ar imunitetą susilpninusių žmonių liga – nors jiems rizika didesnė, sunkios infekcijos ir komplikacijos kartais ištinka ir sveikus suaugusiuosius. Svarbu atpažinti ankstyvuosius sepsio požymius: karščiavimas arba žema kūno temperatūra, stiprus silpnumas, greitas kvėpavimas, sumišimas, mažėjantis šlapinimasis, melsva arba dėmėta oda, stiprus skausmas ar diskomfortas. Laiku suteikta medicininė pagalba gali būti lemiama.
Gripas paprastai prasideda staiga: aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, raumenų ir galvos skausmai, nuovargis. Nors daugeliui gripas praeina sunkiai, kai kuriems jis komplikuojasi pneumonija, bronchitu arba sepsiu, kas gali pareikalauti intensyvios priežiūros.
Prevencija ir gydymas
Geriausia apsauga nuo gripo ir jo komplikacijų – kasmetinė vakcinacija. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepytis ypač rizikos grupėms: vyresniems nei 65 metų asmenims, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis, gyvenantiems globos įstaigose ir sveikatos priežiūros darbuotojams.
Be vakcinų, svarbios ir kasdienės priemonės: rankų higiena, kosėjimo etika, patalpų vėdinimas ir susirgus likti namuose.
Jei gripą lydi greitas ar blogėjantis kvėpavimas, stiprus krūtinės skausmas, aukšta temperatūra, sumišimas ar mažėja šlapinimasis, būtina skubiai kreiptis į medikus. Aukštos rizikos pacientams gydytojas gali skirti ir antivirusinius vaistus, kurie efektyviausi ankstyvoje ligos stadijoje.
Šio atvejo pavyzdys turėtų skatinti rimtai vertinti gripo sezoną, skiepytis ir laiku kreiptis į gydymo įstaigas. Prevencija ir greita medicininė reakcija gali išgelbėti ne tik gyvybes, bet ir apsaugoti nuo ilgalaikių, gyvenimo kokybę mažinančių komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.