Širdies ir kraujagyslių sveikata glaudžiai susijusi su kasdieniais mitybos pasirinkimais. Kardiologas M. Alo savo socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į produktus, kurių vartojimas padidina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir ilgainiui prisideda prie arterijų užsikimšimo bei insulto rizikos. Tokie perspėjimai svarbūs ne tik sergantiems žmonėms, bet ir visiems, kurie nori išlaikyti profilaktinę širdies sveikatą.
„Sveikatos kodas“. Metabolinis sindromas
„Kai kurie maisto produktai, kuriuos valgant, padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, užsikemša arterijos, kyla širdies priepuoliai, insultai, vystosi demenciją, periferinių arterijų, inkstų ligos ir visokios kitos problemos.“ Ši kardiologo pateikta frazė apibendrina pagrindinę žinutę: ilgalaikis per didelis sočiųjų riebalų vartojimas turi platesnių pasekmių nei vien tik pakilęs cholesterolis.
Medikai išskiria mažo tankio lipoproteinus (MTL, dar vadinamus „bloguoju“ cholesteroliu) kaip pagrindinį veiksnį, skatinantį aterosklerozės — arterijų vidinio apnašų kaupimosi — vystymąsi. Priešingai, didelio tankio lipoproteinai (DTL arba „gerasis“ cholesterolis) padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš organizmo.
Gydytojo verdiktas
„Sviestas iš esmės yra beveik gryni sotieji riebalai. Vartojant sviestą, padidėja „blogasis“ cholesterolis, pradeda kimštis arterijos“, – perspėjo gydytojas.
„Tas pats pasakytina ir apie kitus maisto produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų: sūris, šoninė, taukai, lydytas sviestas, kokosų aliejus, riebūs kepsniai, vištienos odelė. Visi jie didina „blogąjį“ cholesterolį ir sukelia širdies ligas“, – akcentavo M. Alo. Šio sąrašo esmė – produktai, kuriuose dominuoja sotieji riebalai, prisideda prie kraujagyslių užsikimšimo ir didina infarktų bei insultų tikimybę.
Ekspertai rekomenduoja riboti sočiųjų riebalų kiekį: vyrams patariama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 30 g sočiųjų riebalų, o moterims – ne daugiau kaip 20 g. Šie skaičiai padeda planuoti kasdienę mitybą ir keisti įpročius, ypač jei stebimas padidėjęs cholesterolis ar kiti rizikos veiksniai.
Kaip sumažinti cholesterolio kiekį
Be mažinimo sočiųjų riebalų, svarbu įtraukti daugiau maisto produktų, kurie natūraliai gerina lipidų profilį: riebios žuvys (pvz., lašiša, skumbrė), augaliniai aliejai (alyvuogių, rapsų), pilno grūdo produktai, riešutai, sėklos bei gausu vaisių ir daržovių.
Taip pat būtinas reguliarus fizinis aktyvumas — bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę — ir rūkymo vengimas. Alkoholio vartojimą rekomenduojama riboti, o geriausia vengti kasdienio gėrimo.
Praktiniai pakeitimai virtuvėje, kaip sviesto pakeitimas alyvuogių arba rapsų aliejumi, liesesnių pieno produktų pasirinkimas ir dažnesnis žuvies bei ankštinių augalų vartojimas, gali reikšmingai sumažinti riziką ilgalaikėje perspektyvoje. Vis dėlto kiekvieno žmogaus rizika individuali, todėl esant klausimams arba esant jau nustatytoms širdies ligoms, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba kardiologu.
Profilaktika — paprastesnė ir efektyvesnė nei gydymas vėliau. Atsakingas požiūris į racioną ir gyvenimo būdą gali ženkliai sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.