Vos baigiate pietus, o mintys jau sukasi apie šokoladą, sausainius ar pyrago gabalėlį. Kartais noras saldaus būna toks įprastas, kad net nebekyla klausimas, kodėl taip vyksta. Tačiau ne visada tai yra valios trūkumo istorija.
Mūsų potraukį maistui veikia įpročiai, emocijos, miego kokybė ir pats valgymo ritmas. Jeigu dieną valgote nereguliariai, o pietums pasirenkate mažą patiekalą, vakare noras užkandžiauti gali sustiprėti. Kartais saldumynas tampa tiesiog kasdieniu ritualu.
Į ką verta atkreipti dėmesį lėkštėje?
Sotumas paprastai geresnis, kai maiste yra pakankamai baltymų, skaidulų ir energijos, o ne vien greitai suvirškinamų angliavandenių. Dalis žmonių po labai saldaus valgio greičiau vėl išalksta, tačiau vien saldumynų noras neįrodo nei diabeto, nei „insulino šuolių“. Miego stygius ir stresas taip pat gali sustiprinti apetitą.
Ką galite padaryti patys?
Kitą savaitę išbandykite reguliarius valgymus ir į pietų lėkštę įtraukite baltymų šaltinį, daržovių bei viso grūdo produktų. Nebūtina visam laikui uždrausti deserto – geriau suprasti, kada jis norimas iš alkio, o kada iš įpročio. Atkreipkite dėmesį, ar pakankamai miegate.
Dar viena svarbi detalė
Noras saldumynų po vakarienės gali būti ir išmoktas įprotis: smegenys susieja valgymo pabaigą su desertu. Tokiu atveju padeda ne bausmės sau, o aplinkos ir rutinos pakeitimas. Pavyzdžiui, galima išgerti arbatos, nueiti trumpai pasivaikščioti arba tiesiog pasirinkti mažesnę deserto porciją. Svarbu stebėti bendrą savijautą, o ne kiekvieną alkio signalą aiškinti hormonais.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei kartu atsiranda neįprastas troškulys, dažnas šlapinimasis, ryškus silpnumas, nepaaiškinamas svorio pokytis ar pasikartojantys drebulio epizodai, pasitarkite dėl gliukozės įvertinimo. Nereikėtų savarankiškai diagnozuoti cukrinio diabeto pagal potraukį saldumynams.
Informacijos šaltiniai
Straipsnis informacinio pobūdžio; jis nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Nuotrauka – iliustracinė.