„Laba diena, aš jau žinau, kas man yra ir kuo reikia gydytis. Iš jūsų man reikia šitų tyrimų ir štai tokio gydymo“. Tokį sakinį šeimos gydytojas girdi vis dažniau. Simptomų paieška internete, greita savidiagnostika ir receptų reikalavimas tampa įprasta praktika, kuri, nors ir suteikia laikiną saugumo jausmą, turi rimtų pasekmių tiek paciento sveikatai, tiek sveikatos priežiūros sistemai.
Kodėl internetinė savidiagnostika kenkia?
Internetas palengvina prieigą prie informacijos, bet ne visada ji būna tinkamai patikrinta arba suprantama be medicininio išsilavinimo. Komerciniai tinklapiai ir sensacingos antraštės dažnai hiperbolizuoja rizikas, siekdamos pritraukti paspaudimų. Dėl to pacientai lengvai pereina nuo vieno simptominio paaiškinimo prie kito, auga nerimas ir atsiranda nocebo efektas – žmogus pradeda jaustis blogiau vien dėl įsitikinimo, kad serga. Tai veda į perdėtą tyrimų skyrimą ir išlaidų augimą: gydytojas ne tik turi diagnozuoti ligą, bet ir paneigti klaidingas internete rastas versijas.
Kiberchondrija ir jos požymiai
Kiberchondrija – tai patologinis simptomų ieškojimas internete, kai internetas tampa pirmuoju, o ne antruoju šaltiniu, kreipiantis dėl sveikatos problemų. Jei be paliudijimo gydytojui praleidžiate valandas naršydami, jei po paieškos nerimas didėja, jei nuolat tikrinate naujus simptomus ir reikalaujate brangių tyrimų – tai gali būti kiberchondrijos požymiai. Tokiu atveju svarbu ne tik gydyti fizinius simptomus, bet ir spręsti patį elgesį, dažnai kartu su psichikos sveikatos specialistu.
Praktiniai patarimai, kaip saugiai naudotis internetu
Ieškokite informacijos tik patikimuose šaltiniuose: universitetų, valstybinės sveikatos priežiūros institucijų ar recenzuojamų mokslo leidinių puslapiuose. Venkite sensacingų antraščių ir straipsnių be nuorodų į pirminius tyrimus. Jei skaitote apie tam tikrą vaistą ar papildą (pavyzdžiui, vitamino D), atkreipkite dėmesį į nurodytas dozes ir galimus šaltinius – pavyzdžiui, sveikų žmonių rekomenduojamos paros dozės dažnai yra kelis kartus mažesnės už tas, kurios aprašomos artikuliuose, kalbančiuose apie toksines dozes.
Kai laikas kreiptis į gydytoją ir kaip elgtis konsultacijos metu
Ieškokite gydytojo, kai simptomai užsitęsia, blogėja arba trikdo kasdienį gyvenimą. Konsultacijos metu aiškiai išdėstykite simptomus, kada juos pastebėjote ir kokius tyrimus ar informaciją radote internete. Bet atsiminkite: gydytojo uždavinys yra sudėti visus kliedesius į kontekstą, atmesti rimtesnes ligas ar paskirti tik tuos tyrimus, kurie bus informatyvūs. Jei nejaučiate pasitikėjimo – verta aptarti galimybę pasikeisti gydytoją arba kartu derinti požiūrį į tyrimus.
Galiausiai svarbu pusiausvyra: internetas gali būti naudingas šaltinis, bet jis neturi pakeisti kvalifikuotos medicininės konsultacijos. Ramybės gydyti pačiam neįmanoma – pasitikėjimas gydytoju ir bendravimas išlieka kertiniu sveikatos elementu.
_Geros Jums sveikatos, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas._
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.