Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių, tačiau daugelis žmonių vis dar nežino, kaip atpažinti ne tik klasikinius, bet ir netipinius ligos požymius. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita reakcija gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti negrįžtamą širdies raumens pažeidimą.
Greita diagnostika gelbsti
„Krūtinės angina ir miokardo infarktas, kurį mes vadiname ūminiu koronariniu sindromu, reikalauja greičiausios diagnostikos ir gydymo. Todėl tokiais atvejais labai svarbu nedelsti, neignoruoti atsiradusių simptomų, bet juos stengtis atpažinti“, – sako kardiologė. Tai reiškia, kad bet koks neįprastas pojūtis, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims, turi būti rimtai vertinamas.
Atipiniai simptomai: ką dažnai praleidžiame
Tipiškas simptomas — intensyvus, spaudžiantis krūtinės skausmas — yra gerai žinomas, tačiau širdies priepuolis gali pasireikšti ir kitu būdu. Gydytoja pabrėžia: „Atipiniai simptomai labiau būdingi moterims, bet gali pasireikšti ir vyrams. Neįprasti miokardo infarkto simptomai yra apatinio žandikaulio, kaklo, pečių, abiejų rankų, nugaros skausmas.
Skausmas gali būti spaudžiantis, tarsi užgulimas, sunkumas, užspaudimas, banguojančio pobūdžio – atslūgstantis pailsėjus ir suintensyvėjantis fizinio krūvio metu, nesusijęs su padėtimi ar kvėpavimu“, – vardija G. Bieliauskienė. Be to, pykinimas ir virškinimo sutrikimai taip pat gali klaidinti tiek pacientus, tiek gydytojus.
„Jis gali būti lydimas vėmimo, sutrikusio virškinimo, skausmo duobutės srityje. Jei toks skausmas atsiranda staiga, užsitęsia ir nepraeina nuo spazmolitikų ar kitų analgetikų, o ypač jei plinta krūtinėje, reiktų pagalvoti ne tik apie skrandžio ligas (opaligę, gastritą), bet ir apie širdį.“
„Nebylūs“ atvejai ir kiti požymiai
Kartais širdies priepuolio metu skausmo gali visai nebūti — ypač sergant cukriniu diabetu. Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį į kitus signalus: „Šiuo atveju reiktų atkreipti dėmesį į kitus simptomus – staiga atsiradęs neįprastas dusulys, oro trūkumas, bendras silpnumas, galvos svaigimas, alpimas.
Kartais gali atsirasti keli simptomai, pavyzdžiui, didelis bendras silpnumas su prakaitavimu ir dusuliu, arba nualpimas su prakaito išpylimu ir dusuliu“, – dėmesį atkreipia gydytoja.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Rizika didėja su amžiumi, vyrams po 40–45 metų, moterims po 50–55 metų, tačiau svarbu įvertinti ir kitus veiksnius: „Taip pat reiktų įvertinti ir kitus rizikos faktorius – padidėjęs cholesterolis, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, kitos ligos, ypač negydomos (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas), paties žmogaus jau persirgti infarktai bei kardiovaskuliniai įvykiai šeimoje“, – sako ji. Kontroliuojant šiuos veiksnius galima ženkliai sumažinti riziką.
Ką daryti, jei įtariate miokardo infarktą
Negalima diagnozuoti savarankiškai remiantis vien tik internetu. „Nėra vieno rodiklio, kuris padėtų atskirti, su kuo susiję simptomai, todėl nereiktų ligos nustatinėti pačiam, remiantis internete rasta informacija. Tokiu būdu gali būti uždelsta ligos gydymo pradžia.
Kartais reikia visos eilės tyrimų, kad būtų galima išsiaiškinti, su kuo susijęs atsiradęs negalavimas. Taigi jei staiga iki tol buvusiam sveikam žmogui atsiranda neįprastų, aukščiau paminėtų simptomų, reiktų jų neignoruoti, o kreiptis į gydytoją, kad būtų galima atlikti reikiamus tyrimus, nustatyti susirgimą ir tinkamai jį gydyti.“ Laiku suteikta pagalba sumažina širdies audinio pažeidimą ir gerina ilgalaikę išgyvenamumo prognozę.
„Uždelsus ir nesikreipus pagalbos arba ją gavus per vėlai, jau būna įvykę negrįžtami pakitimai širdies raumenyje. Miokardo infarktas įvyksta, kai širdies raumenį maitinanti kraujagyslė dėl tam tikrų priežasčių užsikemša ir nebegali aprūpinti krauju širdies raumens.
Kuo ilgiau širdies raumuo būna be kraujotakos, tuo labiau jam pakenkiama. Pakenkimo vietoje formuojasi randas, vystosi kairiojo skilvelio silpnumas ir vėliau galime gydyti tik širdies nepakankamumo simptomus.
Kuo greičiau nustatome miokardo infarktą ir atstatome kraujotaką pažeistoje kraujagyslėje, tuo daugiau širdies raumens išgelbėjame“, – pasakoja G. Bieliauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.