Tarptautiniai ekspertai ir šalies specialistai nuolat pabrėžia, kad nors Lietuvos sveikatos rodikliai gerėja, progresas vyksta per lėtai. Pagrindiniai rizikos veiksniai – tabakas, alkoholis, padidėjęs kraujo spaudimas, aukštas cholesterolis ir kūno masės indeksas – lemia, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka bene dažniausia mirties priežastis. PSO duomenimis, dėl šių ligų pasaulyje kasmet miršta beveik 18 mln. žmonių, o Lietuvoje net 56 proc. mirčių siejamos su kraujotakos sistemos sutrikimais.
Dažniausi rizikos veiksniai ir jų poveikis
Tabako ir alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei prasta mityba stipriai didina lėtinių ligų riziką. Aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio lygis ilgainiui pažeidžia širdį, kraujagysles, kepenis ir kitas gyvybiškai svarbias sistemas. Nutukimas, ypač ankstyvame amžiuje, padidina cukrinio diabeto, metabolinio sindromo ir ortopedinių problemų tikimybę. Mažas vaisių ir daržovių vartojimas bei sėslus gyvenimo būdas dar labiau didina riziką.
Smulkūs simptomai – rimtų ligų pranašas
Vienas iš didelių iššūkių yra tai, kad daug žmonių ignoruoja „nekaltus“ simptomus: prastą miegą, dažną galvos skausmą, nuovargį, lūžinėjančius nagus ar kraujuojančias dantenas. Eurovaistinės atliktas sveikatos testas, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių gyventojų, parodė, kad nemaža dalis respondentų negali pasigirti kokybišku miegu arba nuolat jaučiasi išsekę. Testo rezultatuose dalis dalyvių pamatė pranešimą „sveikiname – Jūs sveikatos milijonierius“, tačiau daugelis to nepasiekė.
Profesorius Rimantas Stukas įspėja: “Apie 40 proc. gyventojų miegas nekokybiškas, ketvirtadalis yra prastos nuotaikos, niekuo nesidomi, dar ketvirtadalis nesusivaldo stresinėse situacijose, juos erzina net smulkmenos – visa tai rodo, jog tokių žmonių gyvensena alina, sekina organizmą, silpsta imuninė sistema, organizmas tampa neatsparus įvairioms infekcijoms, mažėja protinis darbingumas ir fizinis pajėgumas”. Tokie simptomai dažnai siejami su pervargimu, nepilnaverte mityba, vitamino ir mikroelementų trūkumu.
Praktiški žingsniai geresnei sveikatai
Siekiant mažinti riziką, svarbu pradėti nuo paprastų pokyčių. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, gausesnis daržovių ir vaisių vartojimas, rūkymo ir perteklinio alkoholio vengimas bei kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė – tai praktiški žingsniai, kurie sumažina riziką ilguoju laikotarpiu. Miego higiena taip pat turi būti prioritetas: laikymasis režimo, vengimas kofeino vakare ir tvarkinga miego erdvė pagerina poilsį.
Vaistininkų patarimai ragina pradėti nuo paprastų priemonių: gerti pakankamai vandens, atkreipti dėmesį į B grupės vitaminus ir magnio vartojimą, imtis streso valdymo priemonių, o jeigu simptomai nepraeina – kreiptis į gydytoją. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir ankstyva problemų diagnostika leidžia laiku imtis gydymo ir prevencijos priemonių.
Galiausiai – svarbiausia klausytis savo kūno signalų. Ankstyvas nusiskundimų fiksavimas ir tinkamas reagavimas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rimtų ligų riziką ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.