Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje, o jos ankstyvas nustatymas ir prevencija išlieka svarbiausiais kovos su šia liga aspektais. Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus pabrėžia, kad daugeliui žmonių vis dar trūksta motyvacijos reguliariai tikrintis, nors prevencinė programa ženkliai sumažina riziką mirti nuo šios ligos.
Storosios žarnos vėžio situacija Lietuvoje
Pasak profesoriaus T. Poškaus, storosios žarnos vėžys yra viena pagrindinių mirčių priežasčių tarp vyresnių žmonių, netgi labiau nei širdies ir kraujagyslių ligos, kurios dažnai vertinamos kaip pagrindinis visuomenės sveikatos iššūkis. Nepaisant to, kad onkologinių ligų diagnostika ir gydymas kasmet tobulėja, ši liga išlieka sudėtinga, sunkiai įveikiama ir sukelia reikšmingą naštą pacientams bei visuomenei.
Prevencinė programa ir iššūkiai
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė patikra buvo pradėta vykdyti 2009 metais ir iki 2014 metų tapo prieinama visiems šalies gyventojams. Per tą laiką atlikta daugiau nei 2 milijonai patikrinimų, kurie ženkliai prisidėjo prie ligos ankstyvo nustatymo ir išgyvenamumo rodiklių gerėjimo. Vis dėlto, tik apie 30 procentų tikslinei amžiaus grupei priklausančių žmonių dalyvauja patikrose, nors tikslas yra pasiekti bent 60 procentų dalyvavimą. Profesorius pažymi, kad pagrindinė kliūtis yra visuomenės nenoras prevenciškai tikrintis sveikatą dėl įvairių priežasčių, įskaitant neinformuotumą ir baimę.
Pagrindiniai vėžio simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Profesoriaus Tomas Poškaus teigimu, yra du įspėjamieji simptomai, kurie negali būti nepastebėti ir reikalauja neatidėliotino kreipimosi į gydytojus. Pirmasis yra ilgalaikiai tuštinimosi pokyčiai, kai žmogaus išmatų dažnis ar konsistencija pasikeičia ir išlieka toki kaip kelias savaites, nepaisant mitybos ar gyvenimo būdo pokyčių. Antrasis svarbus simptomas – kraujas išmatose, ypač jei jis yra tamsus ir susimaišęs su išmatomis.
Tokie požymiai gali rodyti rimtesnes ligas, todėl būtina kuo greičiau diagnozuoti jų priežastis.
Kolonoskopijos svarba ir mitų nykimas
Daugelis žmonių vengia dėl mitų ir baimių kolonoskopijos tyrimo, nors jis yra pats patikimiausias būdas nustatyti tiek storosios žarnos vėžį, tiek ikivėžinius pakitimus. Profesorius pabrėžia, kad šiuolaikinėje Lietuvoje dauguma kolonoskopijos tyrimų atliekami su nejautra, todėl pacientai jaučia minimalų diskomfortą arba visiškai nejaučia skausmo. Tai reiškia, kad baimė yra nepagrįsta ir neturėtų būti kliūtis reguliarioms patikroms.
Prevencijos programa – raktas į sėkmingą gydymą
Profesorius primena, kad ankstyvai stadijai diagnozavus storosios žarnos vėžį, išgyvenamumo rodikliai yra gerokai geresni. Pirmoje stadijoje ligą įveikia daugiau nei 90 procentų pacientų, o antroje stadijoje – 70–80 procentų. Tačiau šiuo metu Lietuvoje tik trečdaliui diagnozuojama ankstyva stadija, todėl svarbu didinti prevencijos patikros dalyvavimo rodiklius. Programa skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų, o testo teigiamas rezultatas užbaigiamas specialisto konsultacija ir, prireikus, kolonoskopija bei biopsija.
Visuomenės vaidmuo ir ateities tikslai
Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad kasmet nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje miršta apie 800 žmonių. Prevencinės patikros didinimas ir ankstyvos ligos stadijos nustatymas būtų kertinė priemonė mažinant šį skaičių. Siekiant užtikrinti patikros prieinamumą ir efektyvumą, kasmet didinamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo asignavimai šiai programai. Visuomenės sąmoningumo ugdymas ir baimių sklaida yra vieni svarbiausių uždavinių, skatinant reguliarias patikras bei gerinant sveikatos rodiklius Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.