Paviršiaus vandens temperatūros kilimas suteikia palankias sąlygas Vibrio bakterijų daugintis Baltijos jūroje, perspėja sveikatos specialistai. Šios bakterijos gali sukelti įvairaus sunkumo sveikatos sutrikimus – nuo gastroenterito simptomų iki žaizdų infekcijų, septicemijos ir, retai, rimtų komplikacijų, tokių kaip galūnių amputacija arba mirtis.
Kas yra Vibrio ir kodėl tai aktualu dabar
Vibrio rūšies bakterijos mėgsta šiltą ir šiek tiek sūrų vandenį. Baltijos jūroje, kai vandens temperatūra pakyla iki maždaug 20°C, susidaro tinkamos sąlygos jų dauginimuisi. Dėl klimato kaitos ir šiltesnių vasarų tokie reiškiniai fiksuojami dažniau, todėl visuomenės sveikatos institucijos atkreipia dėmesį į galimą riziką ir skatina informuotumą.
„Tai nėra naujiena ir sensacija, jau keletą metų Europos ligų kontrolės centras yra sukūręs šitą modelį, kur pateikia vandens temperatūrą ir įspėja apie galimybę daugintis Vibrio bakterijoms, – sakė G. Zagrebnevienė. – Šylant klimatui iškilo būtinybė parodyti visuomenei, kad yra tokia rizika. Anksčiau, prieš 20-30 metų tokio žemėlapio tikrai nebuvo.”
Simptomai ir galimos komplikacijos
Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito požymiais: vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu. Simptomai paprastai išryškėja per 24 valandas po užsikrėtimo ir trunka apie tris dienas; dažniausiai pakanka skysčių atstatymo, kad būklė pagerėtų.
Tačiau Vibrio bakterijos taip pat gali užkrėsti žaizdas ar minkštuosius audinius ir sukelti sunkesnes infekcijas bei septicemiją. Ypač pavojinga Vibrio vulnificus infekcija – ji gali komplikuotis audinių nekroze, reikalauti galūnių amputacijos arba baigtis mirtimi. Tokie atvejai yra reti, bet priklauso nuo užsikrėtusiojo amžiaus, imuninės būklės, lėtinių ligų ir bakterijų kiekio, patekimo būdo bei laiku pradėto gydymo.
„Tarkime, žmogus nesieja žaizdos, infekcijos su maudynėmis jūroje, nepasako savo gydančiajam gydytojui ir tai neužfiksuojama, – sako ULAC medikė.
– Žmonės nežino, kad ta infekcija gali būti susijusi su vibrioze, todėl informuojame žmones, kad atkreiptų dėmesį ir saugotųsi.“
Diagnostika ir gydymas
Vibrio bakterijos nustatomos bakteriologiniais tyrimais. Tokia diagnostikos galimybė yra ir nacionalinėse laboratorijose. Lengvesniais atvejais gydymas gali apsiriboti skysčių ir elektrolitų atstatymu. Sunkiems atvejams reikalingas hospitalinis gydymas ir antibakterinė terapija, o žaizdų infekcijoms – chirurginis įsikišimas, kad būtų pašalinti numirę audiniai.
Kaip sumažinti riziką
Siekiant išvengti užsikrėtimo, specialistai rekomenduoja valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes (ypač austres), plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, neiti į sūrius ar brakoninius vandenis turint atviras žaizdas arba jas pridengti vandeniui atspariais tvarsčiais, plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu po sąlyčio su jūros vandeniu bei dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei po maudynių atsiranda paraudimas, patinimas, skausmas ar sisteminiai simptomai, kad būtų nedelsiant įvertinta galimybė Vibrio infekcijai. Viešosios sveikatos institucijos stebi vandens temperatūrą ir bakterijų rizikos žemėlapius; gyventojai turėtų sekti rekomendacijas ypač šiltomis vasaromis.
Informacija apie šią riziką ne šiaip perspėjimas, o praktinė priemonė apsaugoti visuomenę: žinojimas ir profilaktika gali sutaupyti sveikatos ir gyvybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.