Ar prisimenate laikus, kai vilniečiai stovėjo eilėse, kad gautų specialų konteinerį ar oranžinius maišelius maisto atliekoms? Praėjo daugiau nei dveji metai nuo šios iniciatyvos pradžios, o rezultatai – mišrūs. Viešieji duomenys ir savivaldybės komentarai rodo pažangą gyventojų įpročiuose, tačiau technologiniai trikdžiai ir pertraukti apdorojimo procesai apsunkina galutinį vertinimą.
Ką rodo skaičiai?
Oficialiais duomenimis, per šį laikotarpį sostinės gyventojai surinko beveik 4,7 tūkst. tonų maisto atliekų. „Sostinės gyventojai surinko beveik 4,7 tūkst. tonų maisto atliekų. Maisto atliekų rūšiavimo sistema Vilniuje buvo diegiama etapais, siekiant palaipsniui formuoti naujus gyventojų įpročius. 2025 metais vykdytos apklausos duomenimis, maisto atliekas rūšiuoja 58 proc. vilniečių“, – komentavo atstovai. Tai rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų priėmė naują rutiną, tačiau vien šio rodiklio neužtenka, kad būtų galima spręsti apie sistemos ilgalaikį efektyvumą.
Gaisro poveikis ir laikini sprendimai
Vertinimą apsunkino pernai įvykęs gaisras Vilniaus MBA įrenginiuose. Savivaldybė aiškina, kad dėl to dalis sistemos laiko neveikė planuotu režimu: „Todėl dabartinius rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad dalį laikotarpio sistema neveikė planuotu technologiniu režimu. Išsamų sistemos veiksmingumo vertinimą bus galima atlikti atkūrus stabilius MBA technologinius procesus ir sukaupus palyginamus ilgesnio laikotarpio duomenis“, – nurodė įstaiga. Tokie paaiškinimai svarbūs, nes be stabilios apdorojimo grandinės sunku objektyviai nustatyti, kiek atliekų faktiškai paverčiama naudingu produktu.
Kaip apdorojamos oranžiniuose maišeliuose surinktos atliekos?
Savivaldybė nurodo, kad konteineriais ir maišeliais surinktos maisto atliekos šiuo metu perduodamos laikinai pasitelktiems tvarkytojams ir naudojamos biodujų gamybai. „UAB „VAATC“ perėmus Vilniaus MBA apdorojimo įrenginių valdymą, MBA teritorijoje buvo sukauptas didelis anksčiau neapdorotų atliekų kiekis. Kad vienu metu būtų galima tvarkyti šias atliekas ir užtikrinti kasdien susidarančio atliekų srauto nepertraukiamą priėmimą, šiuo metu iš mišrių komunalinių atliekų surinktos atliekos perduodamos apdoroti laikinai pasitelktiems atliekų tvarkytojams.
Šiuo metu Vilniaus MBA gamykloje, kiek leidžia taikomos technologijos, apdorojant atliekas atskiriama biologiškai skaidi jų dalis. Į šį srautą patenka ir oranžiniuose maišeliuose gyventojų surinktos maisto atliekos. Atskirtas biologiškai skaidžių atliekų srautas grąžinamas į Vilniaus MBA gamykloje esančius biologinio apdorojimo tunelius ir biologiškai džiovinamas. Kita po mechaninio rūšiavimo atskirta, energetinę vertę turinti atliekų dalis nukreipiama energijai gaminti“, – minima Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme portalui „Delfi“.
Ką tai reiškia gyventojams ir kas toliau?
Savivaldybė pažymi, kad kol oranžiniuose maišeliuose surinktos maisto atliekos nėra atskirai apskaitomos, neįmanoma tiksliai pasakyti, kokia dalis jų tampa naudingu produktu. „Atkūrus stabilų technologinį procesą ir sudarius sąlygas oranžinių maišelių srautą atskirti bei apskaityti, bus galima objektyviai įvertinti visą grandinę: kiek oranžinių maišelių atskiriama, kiek juose esančių maisto atliekų perduodama biologiniam apdorojimui ir kokia jų dalis galutinai panaudojama“, – teigiama pranešime.
Vis dėlto savivaldybė pabrėžia: rūšiavimas išlieka svarbus ne tik kaip ekologinė, bet ir kaip teisinė pareiga. „Vis dėlto gyventojų rūšiavimas išlieka labai svarbus. Kuo mažiau maisto, pakuočių, tekstilės ir kitų atskirai tvarkomų atliekų patenka į mišrų srautą, tuo mažesnis jo kiekis, o atskirai surinktos atliekos gali būti kokybiškiau perdirbamos ir panaudojamos toliau“, – primenama atsakyme. Ateityje reikės daugiau skaidrumo apskaitoje ir stabilios apdorojimo infrastruktūros, kad rezultatai būtų tiksliai įvertinti.
