Europos Sąjungos iniciatyva atliktas drabužių ženklinimo patikrinimas atskleidė įspūdingą neatitikčių mastą: iš 132 ištirtų gaminių net 37 % etiketėse nurodytos medžiagos neatitiko faktiškos sudėties. Tyrimui pritarė Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir RPI generalinis direktoratas (DG GROW), o rezultatai kelia rimtų klausimų tiek vartotojų apsaugos, tiek sąžiningos konkurencijos požiūriu.
Tyrimo apimtis ir pagrindinės išvados
Buvo išanalizuoti įvairūs drabužių tipai: viršutinės dalies drabužiai, kūdikiams skirti drabužiai, aktyvaus laisvalaikio apranga, naktiniai drabužiai, šalikai ir kt. Pavyzdžiai buvo paimti tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu, o laboratoriniai tyrimai atlikti akredituotoje laboratorijoje Italijoje. Nustatyta trys pagrindinės neatitikčių rūšys: teisingai nurodyti pluoštai, bet neteisingos procentinės dalys; deklaruota brangesnė medžiaga, kai iš tikrųjų naudojami pigesni pluoštai; ir pluoštų neteisingas pavadinimas ar išvis klaidingas deklaravimas.
Kur dažniausiai meluojama?
Didžiausias neatitikčių lygis pastebėtas šalikų (80 %), viršutinės dalies drabužių (54 %) ir kūdikių drabužių (25 %) kategorijose. Taip pat paaiškėjo, kad maišytų natūralių ir dirbtinių pluoštų etiketėse neatitikčių buvo 64 % atvejų, o natūralių pluoštų mišiniu pažymėtuose gaminiuose – 46 %. Net tarp prekių, pažymėtų kaip 100 % natūralios kilmės, rasta 15 % neatitikčių. Internetu įsigytų prekių etiketės klaidino dažniau (46 %) nei fizinėse parduotuvėse pirktos prekės (36 %).
Ekonominės ir ekologinės pasekmės
Netikslus ženklinimas skaudžiai veikia vartotoją: mokėdami už tam tikrą medžiagą, pirkėjai gali gauti prastesnį arba sunkiau perdirbamą produktą. Tokios klaidos kenkia ir sąžiningai verslo konkurencijai – sąžiningi gamintojai praranda pranašumą prieš tuos, kurie vengia teisingo ženklinimo, taip pat apsunkinamas tekstilės perdirbimas, nes tikslus pluoštų identifikavimas yra būtinas perdirbimo procesams.
Be to, daugelio importuotų prekių trūko pagrindinės gamintojo informacijos, kas apsunkina atsekamumą ir galimų neatitiktumų tyrimą ar gaminių atšaukimą.
Kas toliau: taisomieji veiksmai ir rekomendacijos
Rinkos priežiūros institucijos sustabdė 18 produktų pardavimą, nurodė peržymėti arba pataisyti kelis gaminius bei pateikė įspėjimus ekonominės veiklos vykdytojams. Iš viso 41 gaminys užregistruotas Rinkos priežiūros informacinėje sistemoje (ICSMS), skirtoje institucijų bendradarbiavimui ir rezultatais dalytis. DG GROW atstovai pabrėžia nuolatinės kontrolės būtinybę ir verslo atsakomybę.
Vartotojams rekomenduojama elgtis apdairiai: vengti pernelyg patrauklių kainų, rinktis prekes, kurių etiketėse nurodytas gamintojo pavadinimas, adresas arba interneto svetainė. Importuotojai, platintojai ir mažmenininkai turėtų užtikrinti, kad ženklinimas būtų teisingas ant visų gaminių, o tiek verslas, tiek rinkos priežiūros institucijos – vykdyti griežtus galutinių gaminių ir audinių ritinių tyrimus.
„Naudotojai ir verslas turi žinoti, kad jų perkamų drabužių etiketėse pateikiama tikra tų drabužių pluošto sudėtis. Rinkos priežiūros kampanijos padeda užtikrinti, kad naudotojai gautų tai, už ką moka, ir apsaugo verslą nuo nesąžiningos konkurencijos“, – sakė DG GROW politikos pareigūnė Vanessa Capurso.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.