Nors bėgimas yra populiari ir dažnai sveikatai rekomenduojama fizinė veikla, jis netinka visiems. Kauno klinikų kardiologas prof. Raimondas Kubilius įspėja: ilgų distancijų bėgimas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir atsargumo. Istorinė maratono prasmė primena, kad net pats pradinis pasakojimas apie Filipidą baigėsi mirtimi, o senovės aprašymai primena ir nepalankias klimato sąlygas: „Gražiausios antikos sakmėse“ rašoma, kad „karšta kaip liepsna vasara išdegino laukus. Ant medžių nuvyto žiedai ir vaisiai, be drėgmės sunyko javai“.
Staigios mirties rizika ir statistika
Staigios mirtys bėgimuose yra retos, tačiau atsiranda, todėl būtinas didelis budrumas. Tyrimų duomenimis, staigios mirtys sporte pasitaiko maždaug 0,8 atvejo 100 000 gyventojų. Per 2000–2010 m. iš 11 milijonų maratono dalyvių 59 patyrė širdies smūgį, o 42 jų mirė. Atvejai, kai sportininkai pabaigoje patiria kritinių būklių — nors ir reti — sulaukia didelio dėmesio, nes dažnai pasitaiko tarp nepakankamai pasiruošusių arba turinčių rizikos veiksnių bėgikų.
Kam reikia pasitarti su gydytoju?
Visiems, ypač vyresniems nei 40 metų vyrams arba jaunesniems asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių (padidėjęs arterinis kraujospūdis, aukštas cholesterolis, rūkymas, nutukimas, šeimos anamnezė), rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju prieš pradedant ruoštis ilgoms distancijoms. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į ankstesnes traumas ir sąnarių būklę: ilgų distancijų bėgimas smarkiai apkrauna raumenis, sąnarius ir raiščius. Net jei žmogus jau treniravosi 3–6 mėnesius, jeigu ligos ar rizikos veiksniai nėra kontroliuojami vaistais ar medicinine priežiūra, bėgimas gali būti pavojingas.
Kokius simptomus pajutus reikia nutraukti bėgimą?
Pagrindiniai įspėjamieji požymiai: naujai atsiradęs skausmas ar maudimas širdies plote, skausmas po kairiąja mentimi, skausmas ar tirpimas, plintantis į kairę ranką, diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, galvos „mirgėjimas“, raibulys akyse, pykinimas ar vėmimas.
Bet koks iki tol nebuvęs simptomas turi būti suprantamas rimtai — tai ženklas sustoti ir ieškoti medicininės pagalbos.
Praktiniai patarimai bėgikams
Klimatas ir hidratacija labai svarbūs: karštu oru didėja dehidratacijos ir elektrolitų netekimo rizika. Bėgimo metu svarbu atstatyti skysčius ir elektrolitus — tai galima atlikti pertraukėlėse su bananu ar obuoliu bei gėrimais su elektrolitais. Pradedantieji turėtų didinti krūvį palaipsniui ir rinktis trumpesnes distancijas, kol kūnas ir širdis prisitaikys. Jeigu turite diagnozuotą širdies ligą arba esate buvę intervencinio gydymo pacientai, nerekomenduojama savavališkai didinti krūvio — būtina gydytojo priežiūra.
Galų gale, bėgimas turi teikti malonumą ir gerinti sveikatą. Atsakingas požiūris, medicininis įvertinimas ir adekvatus pasirengimas padeda sumažinti riziką ir išlaikyti bėgimą saugiu ilgam laikui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.