TV laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė patyrė nemalonų skrydžio trikdį, kuris prasidėjo dar ore ir baigėsi ilgomis valandomis neaiškumo bei papildomomis išlaidomis. Skrydžiui iš Neapolio per Frankfurtą į Vilnių pasiekus Lietuvos oro erdvę, kelias minutes lėktuvas suko ratus, o vėliau buvo nukreiptas į Rygą. Įvykis sukėlė ne tik emocinį diskomfortą keleiviams, bet ir praktinių problemų, susijusių su grįžimu namo.
Aprašymas ir keleivių patirtis. G. Gurevičiūtė socialiniuose tinkluose ir interviu papasakojo apie situaciją lėktuve bei tai, kaip buvo komunikuojama (ar nekomunikuojama) keleiviams. Ji atskleidė, kad po apsisukimų apie Vilniaus oro uostą įgula pranešė apie dronus, blokuojančius nusileidimą, o tada lėktuvas nusileido Rygoje. Ten keleiviai kelias valandas būdavo neleidžiami iš lėktuvo – kartais užkurti varikliai šildė orlaivį, o paskui vėl buvo išjungiami. Gintarė pasakojo:
„Į tokią situaciją patekau… Skridau iš Neapolio, per Frankfurtą, atgal į Lietuvą. Ir pasiekus Vilnių valandą laiko sukom ratus aplink oro uostą, sakė, kad dronai blokuoja kelią. Ir tada nusileidom Rygoje, ten neišleido iš lėktuvo dvi valandas, sakė, kad tuoj kilsim, užkūrė variklius, bet vėl išjungė. Galiausiai sakė, kad visi gaus viešbučius ir ryte išskrisim su kitu reisu. Bet, kai išėjom nei viešbučių, nei jokios informacijos – _appse_ išvis rodė, kad mes pasiekėm Vilnių, jokių žinučių, kad buvo kažkoks skrydžio trikdis“.
Finansiniai padariniai ir psichologinis stresas. Daug keleivių, negaudami aiškių nurodymų, patys pradėjo organizuotis, kaip grįžti namo. Pasak vedėjos, taksi iš Rygos iki Vilniaus kainos šoko kelis kartus, todėl ji grįžo su populiaria keleivių pervežimo programėle, už kurį sumokėjo maždaug 500 eurų. Gintarė sakė:
„O „smagiausia“ dalis, kad žmonės pradėjo patys organizuotis, kaip grįžti namo, nes reik visiems į darbus, o taksi kainos išaugo dvigubai.
Dabar važiuoju su paprastu „Boltu“ jo kaina atrodo penki šimtai eurų.
Iš pradžių išvis nedavė jokios informacijos kaip grįžti žmonėms, o po to užsakė vieną autobusą, kuriame trisdešimt vietų, o lėktuve buvo trys šimtai žmonių. Tai žmonės labai nerimavo, labai nemalonu, o nemaloniausia, kad yra nežinia, ar kažkas kompensuos taksi“.
Kas toliau — teisės ir avialinijų atsakomybė
Pagal Europos Sąjungos taisykles (ES reglamentas EC 261/2004) keleiviai esant tam tikroms vėlavimo ar atšaukimo aplinkybėms gali reikalauti maisto, apgyvendinimo ir transporto iki galutinio tikslo. Tačiau šios nuostatos turi išimčių, jeigu trikdis susijęs su nenuspėjamomis ar itin rimtomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, saugumo incidentais ar oro erdvės uždarymu dėl hibridinių atakų. Vis dėlto avialinijos privalo užtikrinti skaidrią komunikaciją ir rūpintis keleivių poreikiais sprendimo metu.
G. Gurevičiūtė taip pat paminėjo, kad bandė susisiekti su avialinija: „Skambinau 2 kartus į „Lufthansa“, bet iki šiol net negavau jokio laiško patvirtinančio, kad nusileidom Rygoje, o ne Vilniuje. Jei būčiau negrįžus su taksi ir laukus kol avialinios pasirūpins, iki šiol sėdėčiau Rygoje“, – _Žmonės.lt_ teigė G.Gurevičiūtė.
Konkretaus konteksto statistika. Pranešama, kad dėl to paties incidento Vilniaus oro uoste buvo paveikti 17 skrydžių ir apie 3 182 keleiviai. Kai kurie reisai nukreipti į kitus oro uostus, dalis išvykimų uždelsti, o keletas skrydžių atšaukti. Ši situacija dar kartą parodo, kaip tikėtinos saugumo problemos ir geopolitinės įtampos gali paveikti paprastų žmonių keliones ir sukelti nemažas papildomas išlaidas.
Kelionei susidarius sunkumams, keleiviams rekomenduojama saugoti visus sąskaitų dokumentus, fiksuoti komunikaciją su oro linijomis ir, prireikus, kreiptis į vartotojų teisių tarnybas ar teisinę pagalbą dėl kompensacijų ir išlaidų atlyginimo.