Australijos mokslininkų atliktas tyrimas kelia viltį – tinkami mitybos pokyčiai gali pastebimai sulėtinti organizmo senėjimą ir per trumpą laiką sumažinti biologinį amžių. Tyrimo autoriai nurodo, kad per keturias savaites tam tikras racionas leido dalyviams vidutiniškai atjaunėti apie 4 metus pagal biologinio amžiaus rodiklius. Tai ne stebuklas, o sistemingų mitybos pokyčių poveikio rezultatų demonstracija, kurią verta vertinti kritiškai, bet optimistiškai.
Kaip vyko tyrimas
Tyrime dalyvavo 104 sveiki žmonės, kurių amžius buvo 65–75 metai. Per keturias savaites mokslininkai stebėjo maždaug 20 įvairių sveikatos rodiklių: cholesterolio ir insulino lygius, arterinį kraujospūdį, kūno masės indeksą ir liemens apimtį. Remiantis šiais parametrų pokyčiais buvo apskaičiuotas biologinis amžius – rodiklis, atspindintis organizmo ir ląstelių funkcionalumą, kuris neretai skiriasi nuo kalendorinio amžiaus.
Kokia dieta pasirodė efektyviausia
Akivaizdžiausią poveikį parodė grupė, vartojusi mažiau riebalų ir daugiau sudėtinių angliavandenių bei visagrūdžių produktų. Tokia mityba, kurios pagrindą sudarė visagrūdžiai produktai, ankštiniai augalai, įvairios daržovės ir krakmolingos daržovės (pvz., saldžiosios bulvės, moliūgai), sąlygavo vidutinį biologinio amžiaus sumažėjimą apie 4,1 metų. Dalyviai, pasirinkę labiau augalinį racioną, taip pat fiksavo reikšmingą pagerėjimą – maždaug 3 metų atjauninimą, palyginti su riebesnę mitybą pasirinkusiais asmenimis.
Kodėl augalinis maistas gali lėtinti senėjimą
Tyrėjai pažymi, kad teigiamas efektas greičiausiai yra daugiaveiksmis. Augalinis maistas daugeliu atvejų yra turtingas skaidulomis, antioksidantais, vitaminų kompleksu ir įvairiomis bioaktyviomis medžiagomis, kurios mažina uždegiminius procesus, gerina lipidų profilį, stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje ir mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Be to, sumažinus sočiųjų riebalų ir itin perdirbto maisto vartojimą, mažėja metabolinis stresas ir pagerėja medžiagų apykaita.
Kas yra biologinis amžius
Biologinis amžius nėra tas pats, kas metus skaičiuojantis kalendorinis amžius.
Jis atspindi organizmo fiziologinę būklę: ląstelių ir audinių sveikatą, uždegimų lygį, medžiagų apykaitos efektyvumą. Jį veikia mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė, streso lygis ir lėtinės ligos. Dėl to du vieno kalendorinio amžiaus žmonės gali turėti labai skirtingą biologinį amžių ir skirtingą ligų riziką.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
Mokslininkai pabrėžia, kad kalba ne apie griežtus draudimus ar visišką gyvūninių produktų atsisakymą, o apie pusiausvyrą: didinti augalinio maisto, visagrūdžių produktų ir sudėtinių angliavandenių dalį, tuo pačiu mažinant sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų kiekį. Trumpalaikiai eksperimentiniai pakeitimai gali greitai pagerinti kai kuriuos metabolinius rodiklius, tačiau ilgalaikiams rezultatams reikia nuoseklumo, fizinio aktyvumo ir bendros sveikos gyvensenos. Prieš keičiant dietą reikėtų pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu, ypač turint lėtinių ligų ar vartojant vaistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.