Pirtis yra plačiai vertinama kaip atsipalaidavimo ir sveikatinimosi priemonė: ji mažina raumenų įtampą, gerina savijautą ir gali stiprinti imunitetą. Tačiau intensyvus karštis stipriai veikia organizmą — skatina gausų prakaitavimą, apkrauna kraujotakos sistemą ir gali išbalansuoti skysčių pusiausvyrą. Dėl to pirties ritualas nėra vienodai saugus visiems ir prieš lankantis verta įvertinti savo sveikatos būklę bei vartojamus vaistus.
Kam pirtis gali būti pavojinga
„Prastai besijaučiantiems ar tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms pirtis gali būti netinkama, tad geriausia jos atsisakyti. Norint, kad pirties ritualai ne pakenktų, o pagerintų savijautą, būtina įvertinti individualią organizmo būklę ir nepamiršti laikytis saiko“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė. Pernelyg aukšta temperatūra ir skysčių praradimas gali sukelti galvos svaigimą, kritinį kraujospūdžio sumažėjimą ar net sąmonės netekimą.
Tam tikri vaistai didina riziką
„Atsargiai į pirtį reikėtų eiti ir tiems, kurie vartoja širdies ritmą veikiančius vaistus, tokius kaip beta adrenoblokatoriai ar antiaritminiai preparatai, nes šiluma gali pakeisti jų veikimą. Taip pat rekomenduojama vengti pirties vartojant kai kuriuos psichotropinius vaistus, pavyzdžiui, antidepresantus ar raminamuosius, nes jie gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą“, – nurodo ji. Be to, kraujospūdį mažinantys ir diuretiniai vaistai didina dehidratacijos ir alpimo riziką, o kai kurie antibiotikai ar priešgrybeliniai preparatai gali sustiprinti odos jautrumą karščiui.
Apkrova širdžiai ir kiti rizikos veiksniai
Karštis išplečia kraujagysles ir priverčia širdį dirbti intensyviau, todėl pirtis gali būti netinkama sergantiems krūtinės angina, širdies nepakankamumu ar turintiems ritmo sutrikimų. Taip pat reikėtų būti atsargiems sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis, po operacijų ar esant odos pažeidimams. Draudžiama lankytis pirtyje iškart po intensyvaus fizinio krūvio arba pavartojus alkoholio — tai gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą ir pavojingas būkles.
Sauna ar garinė pirtis?
„Saunoje oras labai karštas (iki 90–100 °C), bet sausas – kūnas greitai įkaista, stipriau plaka širdis, gausiai prakaituojama, todėl gerėja kraujotaka ir šalinami toksinai. Vis dėlto toks karštis netinkamas sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar kvėpavimo sutrikimų. Garinėje pirtyje temperatūra žemesnė (apie 40–50 °C), tačiau drėgmė didelė, tad ji labiau tinka žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų ar jautrumą karščiui“, – paaiškina vaistininkė. Kiekvienas žmogus turėtų pasirinkti pirties tipą pagal savo sveikatą ir toleranciją.
Pirmieji pavojaus signalai ir pagalba
Apkaitimas dažnai pasireiškia galvos svaigimu, pykinimu, silpnumu, padažnėjusiu arba nuo ritmo nukrypstančiu širdies plakimu. „Pavojingi simptomai yra ir regos sutrikimai, ausų spengimas, raumenų drebulys, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar staigus kraujospūdžio kritimas, kai žmogus ima jausti, kad tuoj nualps“, – perspėja E. Šeibokaitė. Jei kas nors praranda sąmonę pirtyje, būtina nedelsiant išvesti į vėsesnį orą, paguldyti ir, jeigu kvėpavimas ar širdies veikla sustoja, pradėti gaivinimą bei kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Praktiniai patarimai: nevartokite alkoholio prieš pirtį, gerkite vėsaus (ne ledinio) vandens mažais gurkšneliais, trumpinkite seansų trukmę ir leiskite kūnui palaipsniui atvėsti. Jei abejojate dėl savo sveikatos ar vaistų sąveikos, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku prieš lankantis pirtyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.