Nauja platesnė analizė rodo, kad reguliarus gruzdinto maisto vartojimas siejamas su padidėjusia mirties rizika, ypač dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrime nagrinėti duomenys leidžia geriau suprasti, kokią įtaką mitybos įpročiai gali turėti vyresnio amžiaus moterų sveikatai ir kokių elgesio pokyčių verta siekti, kad būtų sumažinta rizika.
Tyrimo duomenys ir pagrindinės išvados
Tyrime dalyvavo daugiau nei 106 tūkst. moterų, kurių amžius svyravo 50–79 m., stebėtų ilgesnį laikotarpį. Per stebėjimo laiką buvo registruota daugiau nei 31 tūkst. mirčių, iš kurių apie 9,3 tūkst. buvo dėl širdies veiklos sutrikimų, 8,4 tūkst. – dėl vėžio, o likusios – dėl kitų priežasčių. Analizė rodė, kad moterys, kasdien suvartodavusios bent vieną porciją gruzdinto maisto, patirdavo maždaug 8 proc. didesnę riziką mirti nuo bet kokios priežasties, palyginti su tomis, kurios tokio maisto nevalgė.
Be to, konkrečiai gruzdinta vištiena vienos porcijos per dieną vartojimas siejosi su 13 proc. didesne rizika mirti nuo bet kokios priežasties ir apie 12 proc. padidėjusia rizika mirti nuo širdies ligų. Gruzdinta žuvis ar jūros gėrybės vienos porcijos per dieną buvo susijusios su 7 proc. didesne bendrąja mirties rizika ir apie 13 proc. padidėjusia mirties nuo širdies ligų rizika. Tyrėjai taip pat pažymi, kad ryšio su vėžio sukeltomis mirtimis įrodyti nepavyko.
Konfūzijos faktoriai ir tyrimo ribotumai
Analizėje atsižvelgta į galinčias įtakoti kintamąsias: gyvenimo būdą, bendrą mitybos kokybę, išsilavinimą ir pajamas. Visgi tai yra stebimasis tyrimas, atliktas vienoje šalyje, todėl negalima kategoriškai teigti priežasties ir pasekmės ryšio. Tyrėjai pabrėžia, kad dažniau gruzdintą maistą vartojusios moterys dažnai buvo jaunesnės, prasčiau besimaitinančios, rečiau fiziškai aktyvios ir dažniau rūkė – tai gali dalinai paaiškinti padidėjusią riziką.
Nustatant mirties priežastį taip pat negalima visiškai atmesti neidentifikuotų sukėlėjų įtakos, todėl tolimesni tyrimai yra reikalingi, kad bendresnės išvados būtų patvirtintos įvairiose populiacijose ir amžiaus grupėse.
Ką daryti praktiškai?
Tyrimo išvados pabrėžia, jog yra valdomų rizikos veiksnių, kuriuos galima koreguoti keisdami mitybą ir gyvenimo būdą. „Sumažinus gruzdintų produktų, ypač vištienos ir žuvies, vartojimą, pavyks sulaukti klinikiniu požiūriu reikšmingų rezultatų, darančių poveikį visuomenės sveikatai”, – teigiama tyrimo išvadose. Praktiniai žingsniai: riboti greitąjį ir gruzdintą maistą, rinktis kepimą orkaitėje ar garuose, didinti daržovių, vaisių ir neskaldytų grūdų vartojimą, mažinti perdirbtų maisto produktų kiekį ir didinti fizinį aktyvumą.
Apibendrinant, nors priežastinis ryšys dar nėra visiškai įrodytas, gaunami duomenys signalizuoja apie reikšmingą gruzdinto maisto poveikį širdies sveikatai ir bendram mirtingumui. Tai verta apsvarstyti planuojant kasdienę mitybą ir viešosios sveikatos strategijas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.