Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, seksualinė sveikata yra esminė asmenų ir visuomenės gerovei, o jos dalis – tinkama LPI prevencija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai reguliariai sklaido informaciją ir paneigia dažniausiai pasitaikančius mitus, kurie trukdo veiksmingai užkirsti kelią infekcijoms.
Mitos ir faktai
1) „Kontracepcija apsaugo nuo LPI“. Netiesa. Hormoninė kontracepcija, tokia kaip peroraliniai kontraceptikai ar hormoninė spiralė, apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau nepadeda apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų. Efektyviausia priemonė LPI prevencijai — taisyklingai naudojamas prezervatyvas.
2) „Oralinių santykių metu LPI neužsikrečiama“. Netiesa. Daugelis infekcijų, įskaitant gonorėją, chlamidijas ir sifilį, gali būti perduotos per oralinius santykius. Pavyzdžiui, po oralinių santykių su sifiliu užsikrėtusiu žmogumi pirmieji požymiai gali atsirasti burnos srityje, o ne lytinių organų srityje.
3) „LPI užsikrečia tik tie žmonės, kurie turi daug lytinių partnerių“. Tai supaprastinimas. Nors daugiau partnerių didina riziką, užsikrėsti galima ir nuo vieno partnerio, jei jis yra užsikrėtęs. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad daugiau nei vienas partneris per metus jau turėtų būti vertinamas kaip rizika, tačiau individualūs atvejai gali skirtis.
4) „Asmuo visada žino, kad yra užsikrėtęs lytiškai plintančia infekcija“. Netiesa. Dauguma LPI gali būti besimptomės arba simptomas atsiranda tik po tam tikro inkubacinio laikotarpio. ŽIV, pavyzdžiui, gali perduodamas labai ankstyvuoju laikotarpiu, dar prieš pasireiškiant aiškiems simptomams.
5) „Vieną kartą persirgus sifiliu, susidaro imunitetas ir antrą kartą nebeužsikrečiama“. Netiesa. Persirgus sifiliu imunitetas nesusidaro, todėl įmanoma užsikrėsti pakartotinai. Tai pabrėžia reguliarios diagnostikos ir atsargumo svarbą.
6) „Du prezervatyvai geriau negu vienas“. Nerekomenduojama naudoti dviejų prezervatyvų vienu metu — trintis tarp jų gali padidinti plyšimo riziką.
Vis dėlto patartina turėti su savimi kelias apsaugos priemones ir pasirinkti prezervatyvą pagal lytinių santykių pobūdį bei asmenines sąlygas.
7) „Apsiprausimas po lytinių santykių apsaugo nuo užsikrėtimo“. Higiena yra svarbi, tačiau ji negali pakeisti efektyvių prevencinių priemonių. Apsiplauti po kontakto negalima pašalinti patogenų, kurie jau galėjo patekti į gleivines ar audinius.
Prevencijos gairės ir pagalba
Svarbiausios rekomendacijos – praktikuoti saugesnę lytinę elgseną: monogamiški santykiai, vengti atsitiktinių ryšių, nuolatinis ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas. Po nesaugaus akto arba pasirodžius simptomams būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Lietuvoje paslaugos dažnai teikiamos ir anonimiškai, be siuntimo iš šeimos gydytojo, todėl kreiptis paprastėja ir laukti, kol liga progresuos, nerekomenduojama.
Informuotumas ir reguliari profilaktika ne tik apsaugo individą, bet ir padeda valdyti LPI plitimą visuomenėje. Jei kyla abejonių, pasitarkite su specialistu – laiku atlikti tyrimai ir gydymas išsaugo sveikatą ir sumažina komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.