Anestezija dažnai supinama mitais, kurie pacientams kelia nerimą prieš planuojamas procedūras. Dažniausiai užduodamas klausimas – ar realu prabusti operacijos metu? Specialistai pabrėžia, kad moderni anesteziologija yra gerokai saugesnė nei anksčiau, o pati „prabudimo“ rizika yra labai maža, ypač kai pacientas yra nuodugniai įvertintas prieš operaciją ir operacinė komanda nuolat stebi gyvybinius rodiklius.
Kaip aiškina anesteziologė-reanimatologė Gabija Valauskaitė: „Per pastaruosius kelis dešimtmečius anestezijos, žmonių dažnai vadinamos narkoze, saugumas ir taikomos priemonės žymiai patobulėjo.
Šiuolaikinė anesteziologija grindžiama pažangiomis technologijomis, nuolatiniu paciento stebėjimu visos procedūros ar operacijos metu bei moderniais vaistais.
Šiuolaikiniai anestetikai veikia greičiau ir trumpiau, todėl pacientai po operacijos atsigauna sparčiau ir patiria mažiau šalutinių reiškinių. Sparčiai tobulėjant šiai medicinos sričiai, nepageidaujamų įvykių rizika yra labai maža”, – sako anesteziologė-reanimatologė Gabija Valauskaitė.
Kodėl kyla baimė prabusti?
Dauguma su anestezija susijusių baimių kyla iš klaidingos informacijos internete, filmų ar pažįstamų pasakojimų. Praktikoje nepabudimo arba dalinio pabudimo atvejai iš tiesų itin reti ir dažniausiai susiję ne su pačia anestezija, o su paciento bendrąja būkle, sunkia širdies ar plaučių liga ar sudėtinga operacija. „Šiuolaikinė anesteziologija yra saugi ir pažangi. Nepabudimo po anestezijos atvejai labai reti ir dažniausiai priklauso ne nuo anestezijos, o nuo paciento būklės ar operacijos sudėtingumo.
Bendrosios anestezijos metu skiriami vaistai palaiko reikiamą miego lygį, o po operacijos nutraukus jų poveikį pacientas prabunda.
Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai, kurie nėra pavojingi gyvybei, bet gali būti nemalonūs pacientui, yra pykinimas ar vėmimas, šaltkrėtis, silpnumas, gerklės skausmas ar perštėjimas ir smulkūs lūpų ar liežuvio odos pažeidimai”, – dėsto gydytoja. Tokie reiškiniai paprastai praeina per kelias valandas ar dienas ir gydomi simptomų mažinimu.
Anestezijos tipai ir jų saugumas
Yra keli anestezijos tipai, pritaikomi pagal procedūros pobūdį ir paciento sveikatą. „Bendroji anestezija leidžia pacientui visiškai užmigti, nejusti skausmo, atpalaiduoja raumenis.
Šis metodas dažniausiai taikomas krūtinės, kraujagyslių ir širdies chirurgijoje, neurochirurgijoje, pilvo sienos ir ertmės operacijose, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos procedūrose, ortopedinėse bei traumatologinėse operacijose, taip pat kai kurių ginekologinių ir urologinių operacijų metu”, – pasakoja gydytoja. Regioninė anestezija blokuoja jutimus tam tikroje kūno vietoje ir leidžia išvengti bendrojo narkozės poveikio, o sedacija – sukelia lengvą miego būseną, kai pacientas dažnai neprisimena procedūros. Vietinė anestezija tinka mažoms intervencijoms.
Be abejo, svarbus yra ir operacinės komandos bendradarbiavimas: anesteziologas nuolat stebi kraujospūdį, širdies ritmą bei deguonies prisotinimą ir turi priemonių greitai reaguoti į bet kokius pakitimus.
Kaip pasiruošti ir sumažinti riziką
Prieš operaciją laikykitės gydytojų nurodymų dėl nevalgymo ir skysčių – tai sumažina aspiracijos ir kitų komplikacijų riziką. Vaistai, kuriuos reikia vartoti, paprastai leidžiami nedideliu kiekiu vandens likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki procedūros. Pasitarkite dėl lėtinių ligų kontrolės ir turėkite užrašytus savo vaistų pavadinimus. „Geriausia visuomet pasikonsultuoti su gydytoju anesteziologu. Jis išsamiai paaiškins, kaip vyks anestezija, ko tikėtis prieš, per ir po operacijos, ir atsakys į visus klausimus.
Toks pokalbis ne tik sumažina nerimą ir padeda pasiruošti psichologiškai, bet, mokslinių tyrimų duomenimis, taip pat mažina galimų komplikacijų riziką”, – pataria medikė.
Taip pat verta rūpintis gyvenimo būdu: nutraukti rūkymą ir mažinti alkoholio vartojimą prieš planuojamą operaciją, didinti fizinį aktyvumą ir, jei reikia, mažinti svorį. „Jei pacientas turi žalingų įpročių, rekomenduojama kuo anksčiau nutraukti rūkymą, alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą, kad organizmas lengviau atsistatytų po operacijos.
Taip pat patariama didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, o turint antsvorio – palaipsniui jį mažinti.
Šie gyvenimo būdo pokyčiai ne tik padeda greičiau ir lengviau atsigauti po anestezijos, bet ir mažina žaizdų infekcijos bei krešulių susidarymo riziką”, – teigia gydytoja G. Valauskaitė.
Apibendrinant – prabusti operacijos metu yra itin retas reiškinys. Jeigu turite klausimų ar nerimo, visada kreipkitės į savo gydytoją ar anesteziologą ir aptarkite individualią riziką bei pasirengimą procedūrai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.