Daugelis žino paprastą taisyklę – prieš išeinant į lauką naudoti kremą nuo saulės. Tačiau retai susimąstome, nuo kokių spindulių mus saugo šios priemonės ir kodėl oda sensta net tada, kai niekada nenudegėte. Pagrindas slypi ultravioletinėje (UV) spinduliuotėje: ji yra nematoma, bet veikia odą kasdien, net debesuotą dieną ar būnant prie lango.
Kas yra UVA, UVB ir UVC?
UV spinduliai skirstomi į tris pagrindines grupes. UVA sudaro apie 95 % žemės paviršių pasiekiančios spinduliuotės. Jie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir ilgainiui prisideda prie raukšlių atsiradimo, elastingumo praradimo ir pigmentinių dėmių formavimosi. UVA intensyvumas išlieka gana pastovus visus metus ir dažnai patenka pro langus ar automobilio stiklą.
UVB spinduliai veikia viršutinius odos sluoksnius ir yra pagrindinė nudegimų priežastis. Jų intensyvumas stipriausias vasarą, vidurdienį ir didesniame aukštyje. UVB sukelia odos paraudimą, skausmą ir tiesiogiai pažeidžia DNR, todėl prisideda prie odos vėžio rizikos.
UVC spinduliai teoriškai yra pavojingiausi, tačiau natūraliai jų beveik nepasiekia – juos sulaiko ozono sluoksnis. Todėl kasdienėje aplinkoje dėl UVC nereikia nerimauti; šie spinduliai dažniausiai panaudojami sterilizavimui ir medicininėse priemonėse.
Ką reiškia SPF, PPD, PA ir „broad spectrum”?
SPF (sun protection factor) rodo apsaugos nuo UVB lygį: didesnis SPF – ilgesnė apsauga nuo nudegimo. Tačiau SPF neparodo, kiek produktas saugo nuo UVA. PPD arba PA+++ ženklinimai informuoja apie apsaugą nuo UVA. Ieškant universalaus produkto verta rinktis priemonę su žyma „broad spectrum” – tai reiškia apsaugą ir nuo UVA, ir nuo UVB.
Fiziniai ir cheminiai filtrai: kas tinka jūsų odai?
Fiziniai (mineraliniai) filtrai, tokie kaip cinko oksidas ir titano dioksidas, sudaro barjerą, atspindintį dalį spindulių, todėl ypač rekomenduojami jautriai odai. Cheminiai filtrai sugeria UV energiją ir ją pavertę šiluma neutralizuoja poveikį; jie dažnai turi lengvesnę tekstūrą ir nespalvina odos baltai.
Praktiniai patarimai kasdienai
Kasdienė apsauga neturi būti sudėtinga: daugumai pakanka plataus spektro SPF 30–50. Esant ilgai būnant lauke ar intensyviam saulės poveikiui, rinkitės SPF 50 ir dažnai atnaujinkite apsaugą – kas maždaug 2 valandas arba po maudynių ir gaivaus prakaitavimo. Nepamirškite tepti galvos odos, ausų, kaklo, viršutinių rankų ir nugaros kaklo srities. Veidui rekomenduojama naudoti maždaug ketvirtadalį arbatinio šaukštelio priemonės; reikalingą kiekį lengva pamiršti.
Svarbu ir produkto galiojimo laikas bei tinkamas laikymas: kremas, kuriam pasibaigė galiojimas arba kuris buvo veikiamas aukštos temperatūros, praranda efektyvumą. Jei norite paprasto sprendimo, rinkitės plataus spektro priemones su papildomu drėkinimu ar mineraliniais filtrais – jos tinka daugumai odos tipų.
Nuosekli, kasdienė apsauga nuo UV padeda išvengti ne tik skausmingų nudegimų, bet ir lėtinių odos pokyčių: priešlaikinio senėjimo, pigmentacijos ir padidėjusios odos vėžio rizikos. Suprasdami skirtumus tarp UVA, UVB ir UVC, lengviau pasirinkti tinkamą priemonę ir elgtis atsakingai saulėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.