Vasara daugeliui siejasi su aktyvumu lauke, tačiau daugelis žmonių vis tiek praleidžia didelę dienos dalį sėdėdami biure ar prie kompiuterio. Ilgalaikis sėdėjimas, nors ir atrodo nepavojingas, gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Šiame tekste aptarsime pagrindines rizikas, dažniausiai pasireiškiančius simptomus ir praktiškus sprendimus, kuriuos rekomenduoja vaistinių tinklo specialistai.
Kodėl sėdimas darbas kenkia
Ilgą laiką praleidžiant sėdint, organizmas patiria daugelį neigiamų pokyčių: raumenys silpnėja, sutrinka kraujotaka ir blogėja laikysena. Vaistininkė Virgilija Bečelytė paaiškina pagrindines problemas ir jų pasekmes:
„Ilgą laiką praleidžiant sėdint, raumenys palaipsniui silpnėja, o stuburas patiria netaisyklingą apkrovą, tad mažėja lankstumas.
Be to, ilgainiui gali sutrikti kraujotaka, ypač apatinėse galūnėse, o tai didina venų varikozės, aukšto kraujospūdžio, širdies bei kraujagyslių ligų riziką“, – dalijasi V. Bečelytė.
Be fizinių sutrikimų, ilgai sėdint silpnėja didieji raumenys (sėdmenys, šlaunys, pilvas), prastėja pusiausvyra ir didėja traumų rizika. Taip pat sulėtėja metabolizmas – sudeginama mažiau kalorijų, todėl didėja antsvorio, padidėjusio cholesterolio ir antro tipo diabeto tikimybė. Nepamirštamos ir psichikos pasekmės: energijos stygius, vangumas, sumažėjusi motyvacija ir net nuotaikos sutrikimai.
„Nepaisant fizinio nejudrumo, neretai suprastėja ir psichikos savijauta – mažėja energija, galime jaustis vangūs, mieguisti, dažnam krenta motyvacija. Ilgainiui, nuolatinis sėdėjimas, tiek darbe, tiek namuose, gali būti susijęs ir su nuotaikos sutrikimais ar net depresijos išsivystymu“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Dažniausi simptomai ir kaip juos palengvinti
Sėdimą darbą dirbantys žmonės dažnai skundžiasi nugara, juosmeniu, kaklu, pečių įtampa ir galvos skausmais. Virgilija Bečelytė nurodo, kad trumpalaikiam skausmui mažinti gali padėti vietiniai preparatai ir priemonės:
„Tokiais atvejais gali padėti tepalai ar geliai su priešuždegiminėmis veikliosiomis medžiagomis, šildomieji pleistrai.
Na, o ilgalaikei raumenų ir sąnarių būklei palaikyti dažniausiai rekomenduojame maisto papildus su kolagenu, vitaminu D, gliukozaminu ar magniu“.
Kai atsiranda kojų tinimas arba sunkumo pojūtis, pasiteisina preparatai su diosminu ar kaštonų ekstraktu, kompresinės kojinės bei vietiniai geliai. Dėl akių nuovargio gali būti naudingi drėkinamieji akių lašai, o nuo galvos skausmų – paracetamolis ar ibuprofenas pagal gydytojo rekomendaciją.
Prevencija: paprasti kasdieniai sprendimai
Net trumpos pertraukos kiekvieną valandą žymiai pagerina savijautą: kelių minučių pasivaikščiojimas suaktyvina kraujotaką, sumažina kaklo, pečių ir nugaros įtampą bei atpalaiduoja akis. Judėjimas skatina endorfinų gamybą, mažina stresą ir gerina nuotaiką.
Ergonomiška darbo vieta yra kertinė prevencijos dalis: tinkamo aukščio kėdė su juosmens atrama, monitorius akių lygyje, alkūnės maždaug 90 laipsnių kampu, pėdų atrama. Rekomenduojama reguliariai atlikti tempimo pratimus, stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, o laisvalaikiu rinktis aktyvų poilsį, o ne pasyvius kompensacinius įpročius.
Galiausiai, jei simptomai stiprėja ar nepraeina, verta kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą: profesionalus vertinimas padės nustatyti tikrąją priežastį ir sudaryti tinkamą gydymo ar reabilitacijos planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.