Aukštas kraujospūdis – vienas iš pagrindinių sveikatos iššūkių, su kuriuo susiduria šiuolaikiniai žmonės. Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Milda Kovaitė įspėja, kad daug pacientų daro skaudžią klaidą – jie nepakankamai rimtai žiūri į arterinės hipertenzijos pavojus ir gydymo svarbą.
Pasak gydytojos, arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis pakyla iki 140/90 mm Hg ir daugiau. Sistolinis kraujo spaudimas, dar vadinamas viršutiniu skaičiumi, rodo spaudimą arterijų sienelėse širdies susitraukimų metu, o diastolinis – apatinis skaičius – reiškia spaudimą tarp širdies dūžių, kai širdis atsipalaiduoja. Svarbu pažymėti, kad hipertenzija gali būti nustatoma tiek dėl padidėjusio vieno iš šių rodiklių, tiek dėl abiejų. Todėl net jei pakilęs tik vienas rodmuo, tai jau rodo, kad yra būtina gydymo ir kontrolės intervencija.
Kraujospūdžio vertinimas ir „baltojo chalato“ sindromas
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kraujospūdžio vertinimas turi būti tikslus. Egzistuoja toks reiškinys kaip „baltojo chalato“ hipertenzija, kai žmonės susijaudina arba jaučia nerimą gydytojo kabinete, todėl kraujospūdis pakyla aukščiau nei ramybės būsenoje. Todėl rekomenduojama kelis kartus matuoti kraujospūdį namuose, kur žmogus jaučiasi ramiai. Jei kelis kartus matavus kraujospūdį jis yra virš 135/85 mm Hg, būtina kreiptis į gydytoją.
Hipertenzijos gydymo svarba ir klaidos
Vienas didžiausių iššūkių gydant aukštą kraujospūdį yra pacientų nenoras reguliariai vartoti paskirtus vaistus. Apie pusė pacientų daro šią klaidą, manydami, kad vaistai gali pakenkti inkstams ar kepenims. Tačiau dr. Milda Kovaitė pabrėžia, kad žalą inkstams sukelia ne vaistai, o nepaisymas hipertenzijos, nes ligos nepakankamas gydymas gali lemti net inkstų funkcijos nepakankamumą, kuriam prasidėjus gali prireikti dializių.
Gydytoja ragina pacientus nesivadovauti klaidingais mitais ir neiti į savigydą. Dabar gydymas hipertenzijai yra kur kas pažangesnis nei prieš keliasdešimt metų, kai ši liga dažnai baigdavosi mirtinomis komplikacijomis, tokiomis kaip insultas ar širdies nepakankamumas.
Šiuolaikiniai vaistai leidžia veiksmingai kontroliuoti kraujospūdį ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę bei trukmę.
Skaudžios hipertenzijos komplikacijos ir sveikatos priežiūra
Problema ta, kad apie 90 % hipertenzija sergančių žmonių nejaučia jokių simptomų, todėl į ligą dažnai numojama ranka ir nesilaikoma gydytojo rekomendacijų. Dažnas klaidingas požiūris – nutraukti vaistų vartojimą vos tik pagerėjus kraujospūdžio rodikliams. Dr. Kovaitė paaiškina, kad hipertenzija yra lėtinė ir pavojinga liga, kuri ilgainiui gali sukelti daugybę kardiologinių komplikacijų – jos išryškėja po daug metų ir gali būti labai skausmingos bei pavojingos gyvybei.
Todėl svarbu reguliariai stebėti kraujospūdį, sistemingai vartoti paskirtus vaistus ir prižiūrėti sveikatos būklę, kaip tai daroma prižiūrint dantis – rūpinamasi, kad liga nepablogėtų.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir gydymo rekomendacijos
Be vaistų vartojimo, gydytoja primena, kad svarbu laikytis tinkamo gyvenimo būdo: mažinti druskos vartojimą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, būti fiziškai aktyviems. Rekomenduojama visiškai atsisakyti alkoholio arba bent jau nevartoti jo kartu su vaistais, nes alkoholis gali trukdyti veiksmingai kontroliuoti kraujospūdį ir didinti kitų sveikatos problemų riziką.
Sportas nėra draudžiamas hipertenzija sergantiems žmonėms – priešingai, fizinė veikla dažnai padeda sumažinti kraujospūdį ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau svarbu suprasti, kad gydymas ir sveikatos priežiūra turi būti nuosekli ir tęstinė, o ne vienkartiniai veiksmai ar trumpalaikiai pokyčiai.
Gydytojo ir paciento bendradarbiavimas – sėkmingos kovos prieš hipertenziją pagrindas
Dr. Milda Kovaitė pažymi, kad hipertenzijos gydyme svarbiausi yra du žmonės – gydytojas ir pacientas. Sėkmė priklauso nuo paciento noro gydytis ir nuoseklumo vartojant vaistus bei laikantis gydytojo rekomendacijų. Dažnai pacientai tikisi greitų rezultatų, tačiau vaistų poveikį reikia vertinti po maždaug keturių savaičių, o kraujospūdžio matavimai turi būti atliekami reguliariai, laikantis tam tikrų taisyklių.
Taip pat kardiologė pataria, kad hipertenziją galima efektyviai gydyti ir šeimos gydytojo kabinete, o į kardiologą kreiptis reikėtų tik tais atvejais, kai kraujospūdžio kontrolė yra sudėtinga ir reikia skirti daugiau vaistų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.