Alkoholio vartojimo poveikis ir priklausomybės rizika dažnai kelia klausimą: kodėl panašius kiekius vartojantys žmonės patiria skirtingas pasekmes? Straipsnyje aptariami pagrindiniai mechanizmai, lemiantys, kodėl vieniems alkoholio vartojimas lieka kontroliuojamas, o kitiems veda prie priklausomybės. Analizė grindžiama gydytojos psichiatrės M. Sakalauskienės komentarais ir praktine patirtimi.
Kodėl vieni linkę labiau?
Alkoholio poveikis prasideda smegenyse: jis keičia cheminius signalus ir ilgainiui lemia smegenų prisitaikymą prie medžiagos buvimo organizme. Šis procesas gali palaipsniui sukelti toleranciją, o vėliau – ir psichologinę bei fiziologinę priklausomybę. Kaip pažymi specialistė:
„Į žmogaus organizmą patekęs alkoholis veikia smegenis, pavyzdžiui, ima keisti neuromediatorių – cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių – veiklą.
Taip palaipsniui gali vystytis tolerancija alkoholiui, o vėliau ir priklausomybė, kuomet alkoholis tampa ne pasirinkimu, o būtinu reguliatoriumi, malšinančiu stresą, slopinančiu nerimą ar apsaugančiu nuo abstinencijos simptomų.
Priklausomybės išsivystymą nemaža dalimi lemia genetiniai veiksniai – jų įtaka siekia iki 60 proc., tačiau net ir tai nereiškia, jog šiuos veiksnius turintys žmonės būtinai taps priklausomi“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Milda Sakalauskienė.
Be genetikos, svarbų vaidmenį atlieka individualus biologinis jautrumas: kai kurių žmonių smegenys į alkoholį reaguoja intensyviau, jie greičiau patiria malonumo pojūtį ir prisirišimą. Aplinkos veiksniai – stresas, socialinė aplinka, vaikystėje patirtos traumos – dar labiau skatina polinkį vartoti alkoholį kaip „pagalbos“ priemonę.
Kada kreiptis ir kokios gydymo galimybės?
Vertinant riziką, svarbu atkreipti dėmesį į pokyčius kasdienėje veikloje: sunkumus kontroliuoti vartojimą, augančią toleranciją, abstinencijos simptomus ar alkio jausmą. Specialistė rekomenduoja naudoti standartinius klausimynus, pavyzdžiui, AUDIT. Kaip ji pastebi:
„Prasminga susirūpinti, jei pokyčių stebima bent vienoje iš išvardintų sričių. Rizikį taip pat galima įvertinti specializuotais klausimynais – pavyzdžiui, AUDIT testu.
Yra speciali šio testo versija, kurią pildyti galima savarankiškai.
Taip pat šį klausimyną gali pildyti gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas, slaugytojas ar medicinos psichologas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose“, – teigia gydytoja psichiatrė.
Gydymas paprastai turi būti kompleksinis ir individualiai pritaikytas: medikamentai, psichoterapija, socialinė parama ir savitarpio pagalbos grupės. Daug lemia ir paciento motyvacija bei planas, todėl pirmasis žingsnis dažnai yra problemos pripažinimas. Specialistė pabrėžia:
„Siekiant blaivybės, reikšmingas ne tik susilaikymas nuo alkoholio, tačiau ir pasiryžimas kardinaliai keisti gyvenimo būdą: laikytis dienotvarkės ir adekvataus darbo bei poilsio režimo, reguliariai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, sąmoningai rūpintis savimi, įsisąmoninti emocijas, mokytis naujų streso įveikos technikų.
Deja, neretai paaiškėja, kad šiuos pokyčius įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tokiais atvejais atrama ir pagalba gali būti psichikos sveikatos specialistai: gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai“, – vardija RPLC specialistė.
Artimųjų vaidmuo gydymo procese taip pat yra reikšmingas. Kai kuriais atvejais naudinga taikyti struktūruotas pagalbos programas artimiesiems, pvz., CRAFT. Kaip sakoma:
„CRAFT yra terapinė gydymo metodika, paremta kognityvinės elgesio terapijos principu ir patvirtinta moksliniais įrodymais.
Ją naudodami specialistai siekia pagerinti artimųjų gyvenimo kokybę, lavinti jų elgesio ir bendravimo su žalingai vartojančiu asmeniu įgūdžius bei motyvuoti asmenį kreiptis kvalifikuotos pagalbos.
Visų šių specialistų konsultacijos teikiamos Respublikiniame priklausomybės ligų centre“, – sako pašnekovė.
Svarbu ir visuomenės požiūris: „Priklausomybę dažnai gaubia gėda bei stigma, tad sergantieji ar jų artimieji ne visuomet ryžtasi ieškoti pagalbos.
Reikėtų bandyti peržengti stigmą ar kitus barjerus ir ieškoti pagalbos, nes priklausomybės ligas galima ir reikia gydyti, o kuo daugiau supratimo, palaikymo ir žinių gauna sergantis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis išdrįs žengti sveikimo keliu“, – ragina gydytoja psichiatrė.
Jei įtariate priklausomybę sau ar artimajam, kreipimasis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą yra tinkamiausias žingsnis — ankstyva intervencija didina sėkmės galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.