Gydytoja teigia: ne virusai kaltinami — ką iš tiesų lemia aplinka ir gyvenimo būdas

Aiva Vaivarienė, gydytoja homeopatė, ragina plačiau pažvelgti į ligų kilmę: dažnai ne vien virusai ar mikroorganizmai yra pagrindinė problema, o platesnė ekologiškai ir socialiai susijusių veiksnių visuma. Jos teigimu, šiandien sergame ne kaip pavieniai individai, o kaip populiacija, kurioje susikaupusios taršos, įpročių ir cheminės ekspozicijos pasekmės tampa sisteminėmis sveikatos problemomis.

Aplinkos užterštumas ir ilgalaikės pasekmės

Vaivarienė pabrėžia, kad dabartinė aplinka iš esmės skiriasi nuo to, ką patyrė ankstesnės kartos. „Tiesiog žmogaus gyvenimas ir žmogus yra kaip dalis visumos. Ir man labai patinka Deepako Chopros pasakymas, kad mes nesam atskirti nuo savo aplinkos, kad kvėpuojam tuo pačiu oru, kuriuo kvėpuoja ir mūsų planeta. Mūsų kraujagyslėmis teka tas pats upės vanduo, mes valgom tuos pačius augalus, kuriuos kažkuo purškiam. Tokio užterštumo, tokio vaistų kiekio, tokios nesveikos aplinkos dar niekada nebuvo. Niekad neturėjom rundapo, dioksino, bisfenolio. Šalia to – neteisinga mityba, cheminiai vaistai nuo ankstyvos vaikystės“, – teigia A. Vaivarienė.

Ji primena, kad net nedidelis teršalas gali išlikti aplinkoje dešimtmečiais: „Žmogui atrodo – aš čia tik sau bloga padariau. Nieko panašaus, ne tik sau. Numetei nuorūką ir užteršei vandenį, o tą vandenį geria tavo vaikai, jį gers tavo anūkai, nes dioksinai ten išliks ilgam, dešimtmečiams. Tai yra vėžį sukelianti medžiaga, kuri cirkuliuoja čia pat, žemėje. Štai ir paaiškinimas, kodėl serga nekaltas kūdikis“, – aiškina homeopatė.

Gydymo praktikos ir vaikų sveikata

Gydytoja kritikavo greitą ir dažnai neapgalvotą cheminių vaistų skyrimą vaikams. Pasak jos, daugeliu atvejų simptomai sprendžiami tabletėmis, o ne ieškant priežasties: „Vargšai vaikai, kuriems vos suslogavus iškart skiriami antibiotikai. O jei dar ir kosėja, tai lengva ranka užrašoma diagnozė – astma.

Atrodo, astmos epidemija. Kai paklausi, pagal ką nustatė tą astmą, mama paaiškina, kad po savaitės kosėjimo šeimos gydytojas nusiuntė pas alergologą bei pulmonologą, kur ir buvo parašyta tokia diagnozė, pusmečiui skirti vaistai. Įdomiausia, kad tik pažiūrėjus į paciento kortelę. Nei alergenų, nei kraujo tyrimų net nebereikia…

Gaila vaikų, kurie taip anksti pradeda gerti didelius cheminių vaistų kiekius, ir niekas nesigilina, kaip į juos reaguojama, kokios ilgalaikės pasekmės gali būti. Žinom juk, kokia yra vaistų kaita. O natūralūs preparatai kaip buvo, taip ir lieka tokie patys. Homeopatijai – 200 metų, ir niekas čia nesikeičia“, – tikina A. Vaivarienė.

Skiepų klausimas ir asmeninis pasirinkimas

Vaivarienė užsimena apie nesantaiką skiepų tema ir pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo informacijos skaidrumo bei pasitikėjimo institucijomis: „Mes gyvename kapitalistiniame pasaulyje. Mokslininkai – irgi žmonės, jie irgi nori valgyti. O už reikalingus mokslinius tyrimus yra kas sumoka. Turint omenyje nūdienos aplinkos ekologiją, skiepai yra dar vienas iš ją bloginančių veiksnių, – teigia A. Vaivarienė. – Didžiausią nepasitikėjimą kelia tai, kad nesakoma tiesa. Kad ir dėl gyvsidabrio skiepuose – buvo [Lietuvoje] profesorių, teigiančių, kad to skiepuose nėra ir niekada nebuvo, kad tai – tik kvaili gandai. Bet juk [Pasaulinė sveikatos organizacija] pripažįsta, kad jo buvo ir kad tebėra mūsų dienomis. Gripo skiepas jo turi. Antras melas – atseit, tai nekenksminga. Na kaip gi nekenksminga, jei timersalio cheminiame aprašyme skaitome, kad tai yra toksinė medžiaga, pavojinga vandeniui, žuvims, planktonui. Mūsų kūnas irgi sudarytas iš vandens. Jeigu kažkas yra toksiška vandeniui, vadinasi, toksiška ir mums“.

Galiausiai gydytoja pabrėžia, kad asmeninė atsakomybė — mitybos pasirinkimai, prekių pirkimas ir gyvenimo būdas — gali daryti įtaką sveikatai ir rinkos pasiūlai. Ji ragina daugiau dėmesio skirti prevencijai, sveikai mitybai ir emocinei gerovei: atleisti, ilsėtis ir vengti perteklinės cheminės ekspozicijos.