Dažnai ant kūno atsirandančios mėlynės gali nekelti didelio susirūpinimo: kartais jų nepastebime, kol jos jau būna. Tačiau, jei mėlynės pasirodo dažnai, be aiškios traumos ar susitrenkimo, tai gali būti signalas, kad organizme vyksta tam tikri procesai, kuriuos verta ištirti. Pirmasis žingsnis – stebėjimas ir, prireikus, paprasti kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti, ar nėra medžiagų trūkumo ar kraujavimo sutrikimų.
„Turbūt daugeliui yra buvę: vieną dieną besirengiant ar žiūrint į veidrodį, pastebime mėlynę ant kūno, nors net neprisimename, kur susitrenkėme. Iš tiesų nereikia patirti didesnio sutrenkimo, kad atsirastų mėlynė. Smulkūs kapiliarai po oda gali plyšti net nuo menkiausio spaudimo ar susidūrimo su kietesniu paviršiumi“, – sako vaistininkė T. Gečienė.
Kokių medžiagų gali trūkti?
Viena dažniausių priežasčių – mitybos trūkumai. Kai organizmui stinga tam tikrų vitaminų ir mineralų, kraujagyslių sienelės ir kraujo krešėjimo mechanizmai gali sutrikti, todėl mėlynės atsiranda lengviau ir ilgiau išlieka. Reikėtų atkreipti dėmesį į vitamino C, vitamino K, geležies, cinko ir B grupės vitaminų kiekį. Papildomi kraujo tyrimai gali parodyti ne tik hemoglobino ar geležies stoką, bet ir bendrą krešėjimo funkciją.
„Vitamino C stoka gali susilpninti kolageno gamybą, todėl kraujagyslių sienelės tampa labiau pažeidžiamos. Esant vitamino K trūkumui, kraujas gali krešėti lėčiau, todėl mėlynės gali būti ryškesnės ir ilgiau išlikti.
Kraujagyslėms taip pat svarbūs cinkas, geležis ir B grupės vitaminai. Dėl to labai svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą, kurioje netrūktų šių vitaminų bei mineralų“, – sako T. Gečienė.
Kitos galimos priežastys
Be mitybos, mėlynių atsiradimą lemia ir kiti veiksniai.
Amžius bei hormoniniai pokyčiai ypač svarbūs: su metais oda plonėja, kapiliarai tampa trapesni, todėl net nedidelis smūgis gali sukelti mėlynę. Moterims estrogenų svyravimai, pavyzdžiui, menopauzės metu, gali padidinti kraujagyslių jautrumą. Taip pat vaistai – kraują skystinantys preparatai, kai kurie skausmą malšinantys vaistai ar papildai – gali paveikti krešėjimą ir palengvinti mėlynių atsiradimą.
„Amžius ir hormonų pokyčiai taip pat turi įtakos. Vyresniame amžiuje oda plonėja, todėl kapiliarai tampa trapesni, o moterims kraujagyslių jautrumą gali lemti estrogenų svyravimai. Kartais mėlynių atsiradimas gali būti susijęs ir su vartojamais vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais preparatais.
Retesniais atvejais tai gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų ar kitų rimtesnių ligų požymis“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Kada kreiptis į gydytoją ir ką tikrinti?
Jeigu mėlynės atsiranda labai dažnai, be jokios priežasties, yra didelės, skausmingos arba lydimos kitų simptomų (kraujavimo iš dantenų, ilgai besitęsiantis kraujavimas po smulkių sužeidimų, nepaaiškinamas silpnumas ar svorio kritimas), reikėtų kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali skirti bendrą kraujo tyrimą, trombocitų skaičiaus nustatymą, krešėjimo rodiklių (PT, INR, aPTT) tyrimus ir, pagal poreikį, vitamino kiekio ar geležies rezervų įvertinimą.
Prevencijai svarbu subalansuota mityba (vaisiai, daržovės, žalios lapinės daržovės, baltyminis maistas), saikingas alkoholio vartojimas, atsargumas vartojant vaistus ir papildus, galintys keisti kraujo krešėjimą. Nedidelė pirmoji pagalba mėlynėms – šaltas kompresas pirmaisiais valandomis ir poilsis pažeistai vietai.
Apibendrinant: kartais mėlynės – nekaltas kasdienio gyvenimo palydovas, bet pasikartojantis arba neįprastas jų atsiradimas reikalauja dėmesio ir, prireikus, medicininės priežiūros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.