Mokslininkai pagaliau įvertino vieno dažnai naudojamo buities prietaiso – dujinių viryklių – pavojų sveikatai Europoje. Naujausias tyrimas rodo, kad šie prietaisai kiekvienais metais lemia apie 40 tūkstančių ankstyvų mirčių, susijusių su jų skleidžiama tarša patalpose.
Ši problema nėra nauja – apie dujinių viryklių išmetamo azoto dioksido (NO2) keliamą pavojų visuomenei žinoma jau beveik pusę amžiaus. Tačiau pirmą kartą mokslininkams pavyko sujungti esamus sveikatos tyrimus su realiais NO2 koncentracijos matavimais europiečių namuose ir tiksliai apskaičiuoti, kiek gyvybių kasmet prarandama dėl šio teršalo.
Dujinių viryklių keliamas pavojus patalpų orui
Tyrėjai iš Ispanijos Jaume I universiteto atkreipia dėmesį, kad maždaug pusėje Europos namų NO2 koncentracija viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas saugias ribas. Didžiausias pavojus kyla prastai vėdinamose patalpose, kur maisto gamybai naudojamos dujos, ypač ten, kur maisto gamybai skiriama daug laiko.
Be to, dujinės viryklės net ir būdamos išjungtos išskiria metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios prisideda prie klimato kaitos. Nors per pastaruosius dešimtmečius transporto sektorius sumažino NO2 taršą miestų ore, foninė tarša išlieka reikšmingu pavojumi.
Tyrimo metodika ir išvados
Tyrėjai remiasi dešimčių epidemiologinių sveikatos tyrimų duomenimis, kurie parodo ryšį tarp NO2 koncentracijos ir vaikų astmos bei ankstyvų mirčių rizikos. Naudodami naujausius NO2 koncentracijų matavimus namų patalpose, jie sudarė regioninius žemėlapius ir apskaičiavo ankstyvų mirčių ir astmos atvejų skaičių, priskiriamą būtent dujinių viryklių išmetamoms teršalų koncentracijoms.
Nors tyrimas orientuotas į azoto dioksidą kaip pagrindinį teršalą, kiti dujinės degimo metu išsiskiriantys tokie teršalai kaip anglies monoksidas, benzenas, formaldehidas ir kietosios dalelės taip pat gali kelti riziką, tačiau trūko duomenų jų poveikiui įvertinti. Taigi tikroji sveikatos rizika gali būti dar didesnė.
Kaip sumažinti taršos poveikį ir apsaugoti sveikatą?
Europos visuomenės sveikatos aljansas (EPHA) atkreipia dėmesį, kad ES tuo metu neturi vieningų standartų, reglamentuojančių patalpų oro kokybę. Aljansas ragina imtis skubių priemonių, įskaitant naujas taisykles, ribojančias NO2 išmetimą iš dujinių viryklių, ir skatinti piliečius pereiti prie saugesnių bei mažiau taršių maisto gaminimo būdų.
EPHA taip pat rekomenduoja įvesti privalomas etiketes ant dujinių viryklių, kurios informuotų vartotojus apie potencialų pavojų, bei visuomenės švietimo kampanijas apie vidinių patalpų kuro deginimo riziką. Tai panašu į ilgalaikį požiūrį, taikytą rūkymo žalos mažinimui: svarbu didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti pokyčius.
Lietuvos kontekstas ir ateities perspektyvos
Situacija Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, taip pat gali būti rizikinga. Prastai vėdinamos virtuvės ir plačiai paplitęs dujinių viryklių naudojimas lemia, kad dalis gyventojų gali būti nejučia veikiami kenksmingų teršalų aukštų koncentracijų. Todėl svarbu, kad tiek viešasis sektorius, tiek piliečiai suprastų šios problemos rimtumą ir imtųsi priemonių sveikesnei gyvenimo aplinkai užtikrinti.
Galimi sprendimai – pagerinti patalpų ventiliaciją, rinktis elektrines arba naujas technologijas naudojančias virykles, o taip pat skatinti politiką, kuri mažintų buitinės taršos poveikį žmogaus sveikatai.
Apibendrinant, dujinės viryklės jau seniai nėra tik patogus maisto gaminimo prietaisas – jos kelia rimtą pavojų sveikatai ir aplinkai. Dėl to būtina atkreipti visuomenės dėmesį ir imtis veiksmų, kad sumažintume šios kasdienės taršos žalą bei apsaugotume save ir ateities kartas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.