Širdies ritmas natūraliai kinta priklausomai nuo fizinio krūvio, emocijų, streso ar nuovargio, tačiau nereguliarus arba labai dažnas plakimas, ypač lydimas alpimo, dusulio, krūtinės skausmo ar stipraus silpnumo, neturėtų būti ignoruojamas. Kardiologai akcentuoja, kad dalis pulsų svyravimų yra fiziologinė reakcija, tačiau pasikartojantys arba pavojingus simptomus lydintys požymiai reikalauja įvertinimo.
Kaip taisyklingai pasitikrinti pulsą
Pulsą patogiausia matuoti ramybės būsenoje, kelioms minutėms atsipalaidavus. Naudokite rodomąjį ir vidurinį pirštus, švelniai prispauskite riešo arteriją arba, jei sunku apčiuopti, miego arteriją kakle (tik vienoje pusėje). Suskaičiuokite dūžius bent 30 sekundžių ir rezultatą padauginkite iš dviejų; įtariant nereguliarumą, skaičiuokite visą minutę. Prieš matavimą vengti stiprios kavos, rūkymo ir fizinio krūvio bent 30 minučių.
Svarbu ne tik dūžių skaičius per minutę, bet ir jų reguliarumas bei jėga. Jei dūžiai yra nelygūs, „praleidžiami“ arba keičiasi jų stiprumas, tai gali rodyti ekstrasistoles arba kitokius ritmo sutrikimus. Doc. dr. Gediminas Račkauskas paaiškina, kad ekstrasistolė dažnai pasireiškia kaip staigus stipresnis dūžis po trumpesnės ar ilgesnės pauzės.
„Sakoma, kad geriau dešimt kartų be reikalo patikrinti, negu vieną kartą pražiopsoti.”
Kada širdies permušimai yra fiziologiniai, o kada — pavojingi
Ne visi neįprasti pojūčiai reiškia rimtą ligą. Miego trūkumas, stresas, intensyvus fizinis krūvis, temperatūros pokyčiai, dehidratacija ar elektrolitų disbalansas (ypač kalio ir magnio trūkumas) dažnai sukelia laikinas ritmo variacijas. Tačiau pasikartojantys simptomai arba tokie, kurie lydi dusulį, alpimą, stiprų silpnumą ar krūtinės skausmą, turi būti vertinami kaip rimtas signalas.
„Ritmo sutrikimus taip pat gali skatinti alkoholis, didesni kofeino kiekiai ir ypač energiniai gėrimai.”
Kada kreiptis į gydytoją ir ką jis padarys
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei ritmo pokyčiai kartojasi, didėja ar juos lydi minėti raudoni signalai: alpimas, stiprus galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas arba nuolatinis, žmogui neįprastas pulsas ramybės būsenoje.
Pradžioje šeimos gydytojas įvertins anamnezę, atliks elektrokardiogramą (EKG) ir, jei reikia, skirs ilgalaikį monitoravimą (pvz., Holterio tyrimą) ar papildomus tyrimus: kraujo tyrimus, echokardiografiją.
Kai kuriems pacientams reikalinga ritmo sutrikimų gydymo korekcija — medikamentai, gyvenimo būdo korekcijos ar procedūros (pvz., kateterinė ablacija). Taip pat svarbu peržiūrėti vartojamus vaistus ir maisto papildus, nes kai kurie preparatai gali skatinti permušimus.
Reguliarus savo pulso stebėjimas, tinkamas poilsis, skysčių vartojimas, elektrolitų pusiausvyros palaikymas ir kritiškas požiūris į stimuliatorius (alkoholį, kofeiną, energinius gėrimus) padeda atskirti benignus epizodus nuo tų, kurie reikalauja medicininės intervencijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.