Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Pagal Higienos instituto duomenis, 2016 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,2 proc. Lietuvos gyventojų. Daugeliui žmonių organizmas siunčia ankstyvus signalus, jog širdies veikla gali būti sutrikusi. Svarbu atpažinti dažniausias ydas, suprasti jų priežastis ir laiku kreiptis pagalbos, nes ankstyvoji diagnostika gali išgelbėti gyvybę.
Pagrindiniai požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
1. Skausmas, kuris plinta į ranką. Dažnas širdies veiklos sutrikimo simptomas yra skausmas kairėje rankoje, tačiau moterims skausmas gali pasirodyti ir abiejose rankose arba būti jaučiamas alkūnėje. Tokio pobūdžio skausmas dažnai tampa pirmu įspėjamuoju signalu apie širdies raumens kraujotakos sutrikimą.
2. Ilgai nepraeinantis kosulys. Jei kosulys išlieka savaites ar mėnesius ir kartu atsiranda rausvas ar kruvinas skreplių atskyrimas, tai gali rodyti širdies nepakankamumą — širdis nebegeba pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo, todėl skysčiai kaupiasi plaučiuose.
3. Patinimas kojose, kulkšnėse ir pėdose. Kuomet širdis nebeatlieka savo funkcijos, skysčiai teka iš kraujagyslių į aplinkinius audinius. Dėl gravitacijos jie dažniausiai kaupiasi apatinėse galūnėse. Tokia perifirinė edema gali rodyti širdies nepakankamumą, bet taip pat kyla dėl inkstų, kepenų sutrikimų ar vartojamų vaistų.
4. Pykinimas ir apetito stoka. Skysčių kaupimasis aplink kepenis ir žarnas gali sutrikdyti virškinimą, sukelti pykinimą, apetito netekimą ar pilvo diskomfortą. Kai šiuos požymius lydi krūtinės skausmas ar dusulys, verta nedelsiant kreiptis į gydytoją.
5. Stiprus nerimas. Lėtinis ar epizodinis nerimas gali didinti kraujospūdį ir širdies darbą. Tyrimai rodo ryšį tarp ankstyvo gyvenimo nerimo ir padidėjusios rizikos širdies ligoms; ilgalaikis stresas ir nerimas taip pat mažina atsparumą insultui ar infarktui.
6. Oda blyški arba melsva. Sutrikus kraujo apytakai, oda gali prarasti normalų atspalvį ar įgauti cianozinį (mėlyną) atspalvį, ypač lūpų ir pirštų galų srityje.
Tai signalizuoja apie deguonies trūkumą audiniuose.
7. Odos bėrimai ir uždegiminiai pakitimai. Kai kurie odos susirgimai, pavyzdžiui egzema ar juostinė pūslelinė, koreliuoja su didesne širdies ligų rizika. Uždegiminiai procesai organizme gali prisidėti prie aterosklerozės ir didinti širdies komplikacijų tikimybę.
8. Lėtinis arba staigus nuovargis. Išskirtinai dažnas simptomas, ypač tarp moterų prieš infarktą. Jei nuovargis atsiranda be aiškios priežasties ir trukdo kasdienei veiklai, verta patikrinti širdies funkciją.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei pastebite vieną ar kelis iš šių požymių arba jie stiprėja, nedelskite — kreipkitės į šeimos gydytoją arba kardiologą. Skubios pagalbos reikėtų ieškoti esant stipriam krūtinės skausmui, staigiam dusuliui, silpnumui ar sąmonės netekimui. Profilaktiniai tyrimai, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė bei sveikos gyvensenos pokyčiai sumažina riziką ir padeda laiku aptikti pavojingus sutrikimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.