Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai prasideda subtiliai, o jų požymius lengva praleisti. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir reagavimas gali lemti ligos eigą ir išvengti rimtų komplikacijų. Straipsnyje aptariame dažniausiai pasitaikančius signalus, kai kraujagyslės gali būti užsikimšusios, ir pateikiame praktinių patarimų, ką daryti pastebėjus įspėjamuosius ženklus.
Pagrindiniai simptomai
Skausmas arba spaudimas krūtinės srityje yra vienas aiškiausių ženklų. „Vienas iš pagrindinių širdies ligos požymių yra skausmas krūtinės srityje, kurį žmonės dažnai pirmą kartą pastebi intensyvaus fizinio krūvio metu. Paprastai skausmas pradingsta, kai žmogus pailsi”, – _Express.co.uk_ sakė gydytojas Davidas Nicholsas. Pacientai dažnai apibūdina jausmą taip: „atrodo, jog kažkas sėdi ant krūtinės”, – pridūrė D.Nicholsas.
Be krūtinės skausmo, svarbus požymis yra dusulys, kuris gali atsirasti net ramybės būsenoje arba miegant ant nugaros. Išaugęs nuovargis, ypač jei jis atsirado be akivaizdžios priežasties, taip pat gali signalizuoti, kad širdis nebeveikia optimaliai.
Simptomai, susiję su kraujagyslių užsikimšimu
Kojų patinimas – pėdų, kulkšnių ar blauzdų – gali rodyti, kad širdis prastai pumpuoja kraują: „Pėdų, kulkšnių ar kojų patinimas gali būti ženklas, kad širdis netinkamai pumpuoja kraują”, – paaiškino gydytojas. Be to, lėtas ir palaipsnis kojų mėšlungis vaikštant gali būti periferinių arterijų liga, kuri yra tiesiogiai susijusi su kraujagyslių būkle: „Kojų ir blauzdų mėšlungis vaikštant gali būti ženklas, kad jūsų kraujagyslės užsikimšusios”, – pridūrė jis.
Greitas ar nereguliarus širdies plakimas gali įspėti apie aritmijas, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, kai žmonės apibūdina plakimą kaip „vartaliojimąsi” ar „burbuliavimą”. Kitų rimtų simptomų – skausmas žandikaulyje, nugaroje ar rankose, prakaitavimas, pykinimas ar virškinimo sutrikimai – nė iš tolo negalima ignoruoti.
Ką daryti ir kada kreiptis pagalbos
Jeigu pasireiškia ūmūs simptomai – stiprus krūtinės skausmas, skausmas žandikaulyje, rankose ar nugaroje, intensyvus prakaitavimas ar alpimo pojūtis – reikėtų skambinti į greitąją pagalbą. Gydytojas taip pat rekomenduoja neatidėlioti konsultacijos ir tada, kai simptomai yra lėtiniai, pavyzdžiui, palaipsniui didėjantis nuovargis, nuolatinis dusulys ar kojų tinimas. „Visi elektroniniai kraujospūdžio matavimo aparatai taip pat rodo pulsą. Jeigu žmogaus pulsas visada būdavo 60–70, o dabar – 100. Tai yra pirmas požymis, kad kažkas atsitiko ir reikia kreiptis pas gydytoją”, – patarė L.Mikšėnaitė.
Pradėti verta nuo paprastų tyrimų: kraujo lipidų (cholesterolio), gliukozės nustatymo, kraujospūdžio matavimo, EKG bei, esant įtarimams dėl periferinių arterijų, atlikti anklei–rankos indekso matavimą. Prevencinė strategija apima sveiką mitybą, reguliarią fizinę veiklą, rūkymo nutraukimą ir gydytojo paskirtą medikamentinę kontrolę.
Laiku atpažinus simptomus ir kreipiantis į specialistus galima ženkliai sumažinti sunkių komplikacijų riziką. Nedvejokite patikrinti savo sveikatos – tai gali išgelbėti gyvybę.