Dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas, silpnumas ar nuolatinis nuovargis dažnai priskiriami stresui ar pervargimui. Tačiau kai šie simptomai sustiprėja atsistojus arba stovint ilgiau, reikėtų pagalvoti apie posturalinės ortostazinės tachikardijos sindromą (PoTS) – būklę, kuri gali rimtai paveikti kasdienį gyvenimą ir darbingumą.
Kam reikėtų skirti dėmesį
PoTS vienas ryškiausių požymių yra širdies susitraukimų dažnio padidėjimas atsistojus. Pacientai dažnai aprašomi, kad jaučia „pagreičio“ tipo širdies plakimą, kartu atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis ar net artėjantis alpimas. Pasak gydytojų, simptomai gali būti labai įvairūs: „PoTS dažniausiai diagnozuojamas jauniems, 15–50 metų amžiaus žmonėms, o apie 80–90 proc. pacientų sudaro moterys“, – sako Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. Diana Rinkūnienė.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad išorinis vaizdas dažnai būna klaidinantis – žmogus gali atrodyti visiškai sveikas, bet bet kokia įprasta veikla jam tampa iššūkiu. „Kai kuriems pacientams sunku ilgiau stovėti eilėje, važiuoti viešuoju transportu, apsipirkti ar net nusiprausti po šiltu dušu. Kitiems simptomai trukdo mokytis, dirbti ir palaikyti įprastą socialinį gyvenimą. Svarbu suprasti, kad išoriškai šie žmonės dažnai atrodo visiškai sveiki, nors net paprasčiausios veiklos jiems gali pareikalauti didelių pastangų“, – sako gydytoja kardiologė Olesia Ivanova.
Diagnozės iššūkiai ir tyrimai
PoTS diagnostika reikalauja kryptingo požiūrio: svarbu matuoti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį keičiant kūno padėtį – gulint, atsistojus ir stovint tam tikrą laiką. Dalis standartinių tyrimų, pavyzdžiui, elektrokardiograma ar kraujo tyrimai, gali būti normalūs, todėl liga gali likti nepastebėta, jei vertinama tik gulint ar sėdint. Klinikinė anamnezė, simptomų dienynas ir stovėjimo mėginys dažnai lemia tikslesnį atpažinimą.
Galimos priežastys ir diferencinė diagnostika
Tikslios PoTS priežastys nėra visiškai aiškios; manoma, kad tai susiję su autonominės nervų sistemos ir kraujotakos reguliavimo sutrikimais.
Kai kuriems pacientams simptomai prasideda po virusinių infekcijų (įskaitant COVID-19), traumų ar ilgesnio nejudrumo. Tačiau panašius požymius gali sukelti mažakraujystė, skydliaukės sutrikimai, skysčių trūkumas, tam tikri vaistai ar kitos širdies ligos, todėl būtina išskirti kitas priežastis.
Gydymas ir kas padeda pacientui
Gydymo pagrindas dažnai yra gyvenimo būdo pokyčiai: pakankamas skysčių vartojimas, individualiai koreguotas druskos kiekis, palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas (pradėti nuo pratimų gulimoje ar sėdimoje padėtyje), kompresinė apranga ir specialūs pratimai. Kai nemedikamentinių priemonių nepakanka, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Doc. D. Rinkūnienė pabrėžia, kad „Vienas svarbiausių žingsnių – laiku atpažinti sindromą ir padėti žmogui suprasti, kas vyksta jo organizme.” Nuoseklus gydymas ir bendradarbiavimas su šeimos gydytoju bei specialistais dažnai pagerina gyvenimo kokybę, tačiau sveikimas gali užtrukti.
Jei atsistojus ar stovint pasikartoja stiprus širdies plakimas, galvos svaigimas ar silpnumas – verta pasitarti su gydytoju. Ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas gali sumažinti simptomus ir grąžinti žmogui kasdienę veiklą bei darbingumą.