Lėtinių ligų skaičius Lietuvoje auga, ir tai kelia rimtą susirūpinimą tiek medikams, tiek visuomenei. Šiandien vienas iš penkių lietuvių serga kokia nors lėtine liga, daugelis sergančiųjų turi daugiau nei vieną diagnozę. Stebėtina, kad vis dažniau ligos užklumpa jaunuosius — 28–40 metų amžiaus grupėje, o į gydytojus daugelis kreipiasi per vėlai, kai simptomai jau trukdo kasdienei veiklai.
Sergamumo tendencijos ir statistika
Europos Komisijos ir Lietuvos statistikos duomenys rodo aiškią neigiamą tendenciją: per penkiolika metų vėžio atvejų tarp jaunų žmonių padaugėjo daugiau nei dvigubai. 2001 m. 18–44 metų amžiaus grupėje tūkstančiui gyventojų teko 23 vėžiu sergantys asmenys, o 2016 m. — jau 54. Higienos instituto duomenimis, kraujotakos sistemų ligos nulėmė 56,2 proc. visų mirties priežasčių 2016 metais, o kasmet dėl šių ligų Lietuvoje miršta daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
Pagrindinės priežastys ir prevencija
Medikai nurodo tris pagrindinius rizikos veiksnius, lemiančius daugialypį sergamumą: rūkymas, fizinis neaktyvumas ir antsvoris. Tyrimai rodo, kad pašalinus šiuos veiksnius galima sumažinti daugelio ligų riziką. „Pašalinus rizikos veiksnius, 80 proc. mažiau žmonių ištiktų širdies ligos, infarktas, diabetas, 40 proc. sumažėtų vėžio atvejų. Žinoma, ne kiekvieną ligos atvejį galima numatyti, bet patirtis rodo, kad veiksmingiausias gydymo būdas yra ligos prevencija. Medicina daro vos 10 proc. įtaką, kiti devyniasdešimt maždaug po lygiai yra sudaryti iš gyvenamosios vietos, įpročių bei genetikos daromos įtakos.”
Elgesio ir visuomenės įpročių įtaka
Tyrimai atskleidžia, kad didelė dalis gyventojų nesirūpina savo sveikata reguliariai: 41 proc. niekada nesportuoja, o rūkymas ir antsvoris išlieka plačiai paplitę. Be to, dauguma gyventojų linkę vertinti materialinius dalykus labiau negu sveikatą — daugiau žmonių draudžia būstą ar automobilį nei apsidraudžia nuo kritinių ligų. „Vis dar mažai dėmesio skiriame sveikatai.
Verčia sunerimti tai, kad pusė respondentų atsakė, kad į gydytojus kreipiasi tik tada, kai ligos simptomai nebeleidžia normaliai gyventi ir dirbti. Be to, daiktus vertiname labiau negu sveikatą, sprendžiant pagal tai, ką žmonės dažniau draudžia”, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Ekonominės pasekmės ir sprendimai
Lėtinės ligos kainuoja ne tik gyvybes, bet ir didžiules sveikatos biudžeto dalis. Išsivysčiusiose šalyse lėtinėmis ligomis sergantys asmenys suvartoja 60–80 proc. sveikatos išlaidų. Be gydymo, reikalingos reabilitacijos paslaugos, dažnai prireikia prisitaikyti gyvenamąją aplinką, o šeimos patiria ir pajamų netektį. „Būtina atsižvelgti į tai, kad dažnai prireikia reabilitacijos, kartais reikia prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, perstatyti namus ar visiškai pakeisti gyvenamąją vietą. Be to, daugelis nesusimąsto, kad dėl ligos yra netenkama įprastų pajamų. Dar esame linkę pamiršti, kad kiekvienas iš mūsų yra pažeidžiamas, be to, pasens. Žmonės visai neįvertina, kas galėtų nutikti nelaimės atveju, ir, nors to daryti ir nesinori, tokius sprendimus svarbiausia priimti jaunystėje”, — pabrėžė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Išeitis yra: stiprinti sveikatos švietimą, skatinti profilaktiką, aktyvų gyvenimo būdą ir ankstyvą diagnostiką. Investicijos į prevenciją ir visuomenės įpročių keitimą gali ženkliai pagerinti gyventojų sveikatą ir sumažinti mirtingumą nuo klastingų lėtinių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.