Gyvensenos medicinos specialistai siunčia aiškų signalą — lėtinės ligos Lietuvoje jaunėja ir daro ypatingą poveikį gyventojų sveikatai bei gyvenimo trukmei. „Mes turime labai daug iššūkių su lėtiniais sutrikimais“, – teigia gydytojas ir medicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas. Jo pastebėjimai patvirtina ir statistika: net jauniausiose amžiaus grupėse pastebimi kraujagyslių pokyčiai, o cholesterolio padidėjimas ar arterinė hipertenzija nebėra vien tik pagyvenusių žmonių problema.
Lėtinių ligų jaunėjimas ir statistika
Pasak gydytojo, neramina faktas, kad tarp 18–29 metų amžiaus grupės vienas iš 13 Lietuvos gyventojų jau turi aterosklerozinių pakitimų. Taip pat pastebimas padidėjęs cholesterolio kiekis ir kraujospūdžio sutrikimai tarp vos perkopusių 35 metų pacientų. „Tai rodo, kad net modernioji medicina nebesugeba padėti. Kažkur mačiau paskaičiavimus, kad žmonės Lietuvoje miršta iki 19 metų anksčiau, nei galėtų“, – sako specialistas.
Pagrindinės priežastys
Didžiausią įtaką turi gyvenimo būdo veiksniai: netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas ir ypač visceraliniai riebalai, kurie skatina uždegiminius procesus ir metabolinius sutrikimus. 2025 m. duomenys rodo, kad maždaug 6 iš 10 Lietuvos gyventojų turėjo antsvorio, o beveik 3 iš 10 — nutukę. Šie rodikliai stipriai koreliuoja su cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei tam tikrais vėžiais.
Be to, sveikatos problemos dažnai nurašomos amžiui: pacientai ir kai kurie sveikatos priežiūros įpročiai tarsi priima mintį, kad „po 50-mečio viskas subyrės“, todėl prevencijai skiriama per mažai dėmesio.
Prevencija ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Tolimesniam gyvenimo metų prailginimui būtinas kompleksiškas požiūris: ankstyva rizikos veiksnių identifikacija, reguliari profilaktinė patikra, mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai bei visuomenės švietimas. Moksliniai tyrimai apie mėlynąsias zonas — regionus, kur žmonės gyvena ilgai ir išsaugo gerą sveikatą — rodo bendrus elementus: daug augalinio maisto, nuolatinį, bet ne intensyvų judėjimą, glaudžius socialinius ryšius ir gyvenimo tikslą.
Pasak gydytojo, ir dirbtinai kuriami modeliai, pavyzdžiui, Singapūras, įrodo, kad valstybės mastu pritaikytos priemonės gali duoti matomų rezultatų.
Praktiniai patarimai
Veiksmai, kuriuos gali pradėti kiekvienas: reguliariai tikrinti kraujospūdį ir lipidų profilį, mažinti prisotinintų riebalų ir cukraus vartojimą, didinti daržovių bei skaidulų kiekį racione, integruoti pasivaikščiojimus ar darbą lauke į kasdienybę, rūpintis miego kokybe ir palaikyti socialinius ryšius. Valstybės ir bendruomenių lygmenyje svarbu stiprinti prevencines programas, sveikatą skatinančias aplinkas ir lengvinti prieigą prie aktyvaus gyvenimo galimybių.
Jeigu norime realiai sumažinti išvengiamų mirčių skaičių ir prailginti gyvenimo trukmę, reikalingas sisteminis požiūris — nuo individualių įpročių pokyčių iki viešųjų sveikatos iniciatyvų.