Santykių pabaiga, neištikimybė ar skyrybos dažnai pristatomi kaip vienkartinis įvykis, tačiau gydytojas psichiatras Andrius Tamašauskas atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų tai yra ilgalaikio emocinio nusidėvėjimo rezultatas. Vyrai, patyrę partnerės neištikimybę ar išgyvenę skyrybas, susiduria su sudėtingu emocijų spektru — nuo šoko ir neigimo iki kaltės, gėdos ir ilgalaikio gedėjimo. Šis straipsnis apžvelgia, kaip susiformuoja tokie išgyvenimai, kokie yra požymiai ir praktiniai atsigavimo būdai.
Mažais žingsneliais didelių problemų link
Santykių pabaiga dažnai nėra staigus įvykis: „Psichologijoje mikrotraumos yra nedideli, dažnai pasikartojantys neigiami išgyvenimai, kurie atskirai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau ilgainiui gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus emocinei gerovei“, – sako A. Tamašauskas. Mikrotraumos gali būti nuolatinė kritiką, menkinančios pastabos, šaltas atstūmimas, neverbalinė agresija ar ignoravimas. Ilgainiui tokie patyrimai naikina pasitikėjimą savimi, didina nerimą ir emocinį jautrumą, todėl kai kurie vyrai pradeda ieškoti paguodos už santykių ribų arba nutraukti santykius.
Emocijų eiga: nuo šoko iki gedėjimo
Psichiatras aprašo įprastą išgyvenimų seką. Pirmiausia iškyla šokas ir neigimas: žmogus gali jaustis tarytum veiktų „autopilotu“. Vėliau atsiranda savivertės sukrėtimas — klausimai „kas su manimi negerai?“ ar „kodėl manęs nepakako?“ Dažnai seka pyktis, kuris gali būti labiausiai pastebima emocija, tačiau po juo slypi gilus skausmas.
„Po to būna pyktis, tai kartais tampa labiausiai matoma emocija, nors po juo dažnai slypi skausmas, liūdesys ar baimė“, – aiškina psichiatras. Vyrai išgyvena gedėjimą dėl prarastos bendros ateities, kasdienės rutinos ir šeimos vizijos; gedėjimas gali sugrįžti bangomis ir sukelti tapatybės krizę bei vienišumo jausmą.
Elgesio požymiai ir ilgalaikės pasekmės
Depresija vyrams ne visada reiškiasi verksmu ar atviru liūdesiu — ji gali pasireikšti dirglumu, užsidarymu, perdėtu darbu ar rizikingu elgesiu.
A. Tamašauskas taip pat pažymi: „Neištikimi vyrai dažniausiai patiria vidinį konfliktą gyvendami tarp dviejų skirtingų tapatybių. Iš vienos pusės jie dori, mylintys ir atsakingi žmonės, tačiau elgiasi nesąžiningai. Vargina nuolatinė baimė būti sugautam, reikia stebėti savo elgesį, kontroliuoti pasakojimus, slėpti informaciją.“
Be to, socialiniai ir kultūriniai stereotipai skatina emocijų slopinimą: „Dažniausiai veikia ankstyvas mokymas, kad berniukai neverkia, neliūdi, jiems tik tam tikros emocijos leistinos. Suaugęs vyras gali puikiai atpažinti pyktį, bet sunkiai atpažinti po juo slypintį sielvartą, baimę, atstūmimo skausmą,“ — sako specialistas.
Kaip padėti ir kaip atsigauti
Atsigavimo procesas skiriasi, tačiau yra praktinių žingsnių, kurie palengvina gijimą: palaikymas iš artimųjų, emocinis atvirumas, struktūruota kasdienybė, miego ir mitybos režimo palaikymas, fizinis aktyvumas. Psychoterapija ar psichologinė pagalba gali padėti atpažinti emocijas ir pakeisti destruktyvius įpročius.
„Turbūt geriausiai padeda atsigauti laikas, praėjęs nuo santykių griūties, – sako A. Tamašauskas. – Kuo daugiau laiko praeina, tuo lengviau tai priimti.“ Leisti sau gedėti, kalbėtis su artimais žmonėmis ar specialistais ir rūpintis fizine sveikata — pagrindiniai žingsniai link emocinio atsigavimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.