Išsėtinė sklerozė – rimta centrinės nervų sistemos liga, kuri kasmet vis daugiau žmonių priverčia susidurti su sunkumais ir iššūkiais. Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu serga beveik 4 tūkstančiai žmonių, bet tik laiku atpažinus pirmuosius ligos požymius, įmanoma sustabdyti jos progresą ir išvengti didelės negalios.
Ši liga paveikia galvos ir nugaros smegenis, kur susidaro uždegiminiai židiniai, o vėliau pažeistose vietose vyksta nervinio audinio randėjimas. Dažniausiai išsėtinė sklerozė prasideda jauname amžiuje – 20–40 metų laikotarpyje, tačiau susirgimų atvejai pasitaiko ir tarp vaikų ar vyresnio amžiaus asmenų. Liga pasižymi plačiu simptomų spektru, todėl ankstyva diagnostika yra sudėtinga ir kartais labai klastinga.
Pagrindiniai ligos simptomai, kurių negalima ignoruoti
Pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai dažnai pasireiškia vienoje kūno pusėje ir gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pacientai pastebi kūno ar galūnių silpnumą, tirpimą, svaigimą, koordinacijos sutrikimus ir net regos sutrikimus, pavyzdžiui, staigų matymo nusilpimą vienoje akyje kartu su aplink ją juntamu skausmu. Šie simptomai paprastai pasireiškia staiga ir trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Taip vadinamieji ligos paūmėjimai būna laikini, tačiau jų ignoravimas gali lemti pavojingą ligos progresavimą.
Kaip Lietuva reaguoja į išsėtinės sklerozės iššūkius?
Lietuvoje visuomenės sąmoningumas auga, todėl daugiau jaunų žmonių kreipiasi į medikus pastebėję pirmuosius simptomus. Šeimos gydytojai stengiasi laiku nukreipti pacientus pas neurologus, o Lietuvoje įsteigti specializuoti išsėtinės sklerozės gydymo centrai penkiuose didžiuosiuose miestuose užtikrina modernų gydymą ir prieinamumą.
Diagnozuoti ligą nėra lengva – būtina atmesti kitas neurologines, imunines ir infekcines ligas, atlikti magnetinio rezonanso tomografijos ir imunologinius tyrimus. Tačiau, kai liga nustatoma anksti, galima pradėti ją kontroliuojantį gydymą, kuris ženkliai sulėtina atkryčių dažnį ir prailgina pacientų aktyvų gyvenimą.
Kas lemia išsėtinės sklerozės atsiradimą ir kam ji gresia dažniau?
Vaizduojant ligos priežastis, svarbus vaidmuo tenka žmogaus genų rinkiniui, imuninei sistemai bei aplinkos veiksniams, ypač virusams. Autoimuniniai procesai sukelia nervinio audinio pažeidimą. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad moterys serga gerokai dažniau nei vyrai, o didesnė genetinė rizika yra tam tikrais atvejais šeimose. Taip pat pastebėta, kad vitamino D stygius, rūkymas ir nutukimas skatina ligos išsivystymą.
Šiaurinėse platumose, taip pat ir Lietuvoje, Epšteino-Baro virusas yra siejamas su ligos pradžia, o šie faktoriai drauge sudaro palankią terpę išsėtinei sklerozei išsivystyti.
Išsėtinės sklerozės gydymo galimybės Lietuvoje – ar esame tarp geriausių?
Džiugu, kad mūsų šalyje vaistų prieinamumas yra labai geras, palyginamas su pažangiausiomis Europos šalimis. Pacientams pasiekiamos įvairios gydymo formos – nuo geriamųjų vaistų iki ambulatorinių injekcijų ir intraveninių infuzijų. Svarbu, kad pacientai laikytųsi gydymo režimo ir deramai bendradarbiautų su medikais.
Be vaistų, gydymą papildo kineziterapija, fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena, kurios prisideda prie nervų sistemos atsistatymo. Reabilitacija padeda sušvelninti ligos poveikį ir išlaikyti paciento darbingumą kuo ilgiau.
Ateities perspektyvos ir tikimybė sulaukti dar veiksmingesnio gydymo
Vis dar nėra visiškai išrasta priemonė, galinti visiškai išgydyti išsėtinę sklerozę, tačiau pastarieji metai atneša daug naujovių. Naujos terapijos, kamieninių ląstelių transplantacijos ir pažangios reabilitacijos metodikos leidžia ženkliai prailginti aktyvaus gyvenimo trukmę ir sumažinti negalios riziką.
Neurologai Lietuvoje ir visame pasaulyje aktyviai dirba, kad kitais metais sergantiesiems būtų prieinamos dar veiksmingesnės gydymo galimybės. Ankstyva diagnozė, nuoseklus gydymas ir subalansuota gyvensena – tai raktas į kokybiškesnį kasdienį gyvenimą su išsėtine skleroze.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.