Ilgaamžiškumas vis dažniau suvokiamas ne kaip genetikos ar atsitiktinumo reikalas, o kaip kasdienių įpročių rezultatas. Infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžia, kad gyvenimo trukmė ir jos kokybė priklauso nuo mūsų sprendimų: ką valgome, kaip judame, kaip ilsimės ir kokias profilaktikos priemones taikome. Šiomis temomis verta rūpintis nuosekliai, o ne tik reaguojant į konkrečius sezonus ar protrūkius.
„Savo organizmu, ypač jo imuninės sistemos būkle, reikia rūpintis ne tik atšalus orams, o ištisus metus. Gyvenimo būdas – tai ne tik mityba ar sportas.
Tai visuma, kur svarbus miegas, streso valdymas, gebėjimas ilsėtis ir rasti pusiausvyrą. Jei bent vienas elementas neveikia, visa sistema ima šlubuoti.
Siekiant ilgaamžiškumo, reikia nuoseklumo – kasdienio, o ne epizodinio dėmesio savo sveikatai“, – įsitikinęs profesorius.
Mityba ir kasdieniai pasirinkimai
Mityba lieka kertiniu sveikatos elementu. Profesoriaus pastebėjimu, daugelis lėtinių ligų tiesiogiai susijusios su netinkamais valgymo įpročiais. „Dauguma pacientų, su kuriais susiduriame, kenčia nuo lėtinių ligų, susijusių su netinkamais mitybos įpročiais. Jei gydytojai daugiau dėmesio skirtų mitybos mokslui, galėtume užkirsti kelią nemažai sveikatos sutrikimų.
Svarbu suprasti, kad industrinis, ypač perdirbtas maistas yra skurdus, jame nepakanka medžiagų (vitaminų, mineralų polifenolių, skaidulų ir kt.), būtinų ląstelės normaliai veiklai.
Paprasti sprendimai – mažiau perdirbtų produktų, sukeliančių lėtinį uždegimą, daugiau šviežių daržovių, vaisių, baltymingo maisto ir sveikų riebalų – ilgainiui duoda akivaizdžių rezultatų”, – pastebi A. Ambrozaitis.
Praktikoje tai reiškia paprastus žingsnius: keisti rafinuotus angliavandenius į pilno grūdo produktus, rinktis žuvies ir ankštinių augalų baltymus, vartoti įvairias daržoves ir vaisius, ir mažinti ultra-perdirbtų užkandžių kiekį. Ilgalaikiai mitybos pokyčiai turi didesnį poveikį nei trumpalaikės dietos.
Fizinis aktyvumas ir emocinė sveikata
Be mitybos, svarbus ir reguliarus judėjimas bei emocinė pusiausvyra.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad turiningas laisvalaikis, bendravimas su artimaisiais ir laikas gamtoje padeda mažinti lėtinį stresą, kuris stigmatizuojamas kaip viena pagrindinių šiuolaikinių ligų priežasčių. Net kasdienis pasivaikščiojimas, lengvi pratimai ar pomėgiai prisideda prie geresnio kraujotakos, hormonų pusiausvyros ir imuninės sistemos veikimo.
Sveikatos profilaktika ir vakcinacija
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai – dar vienas ilgaamžiškumo ramsčiai. Profesorius pabrėžia, kad daugelis ligų vystosi tyliai, todėl reguliarūs tyrimai leidžia jas užkirsti ankstyvoje stadijoje. „Skiepai yra vienas efektyviausių būdų apsaugoti save ir artimuosius. Tai nėra vien individualus pasirinkimas – vakcinuodamiesi mes saugome ir savo bendruomenę, ypač pažeidžiamiausius žmones.
Lietuvoje nemaža dalis gyventojų gali pasiskiepyti nemokamai, todėl tą galimybę reikia išnaudoti”, – teigia A. Ambrozaitis.
Gripo sezonui pasiruošti svarbu ne tik pasirinkus vakciną, bet ir tinkamai paskirstant laiką: „Nuo gripo optimalu skiepytis dar sezono pradžioje, kad organizmas suspėtų suformuoti imunitetą iki ligų bangos.
Tačiau pastaraisiais metais sergamumo pikas linkęs nusikelti vėliau, todėl vyresniems pacientams verta pasiskiepyti kiek vėliau, kad apsauga išliktų visą kritinį laikotarpį.
Imunitetas paprastai susiformuoja per 10–14 dienų ir trunka apie pusmetį, bet vyresniems asmenims jis gali būti trumpesnis”, – pabrėžia profesorius. „Su amžiumi imuninė sistema silpnėja, todėl stipresnės sudėties vakcina leidžia organizmui suformuoti geresnį atsaką ir efektyviau apsisaugoti nuo komplikacijų”, – pažymi profesorius.
Profesoriaus žinutė aiški: ilgaamžiškumas nėra stebuklas, o nuoseklus darbas su savimi. „Neturime ieškoti stebuklingų vaistų. Ilgaamžiškumas yra nuoseklus darbas su savimi – ir jis atsiperka. Jei nerasi laiko rūpintis savo sveikata dabar, būsi priverstas rasti laiko gydyti savo ligas ateityje.”, – reziumuoja profesorius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.