Viena iš klastingiausių ir dažniausiai Lietuvoje diagnozuojamų onkologinių ligų yra storosios žarnos vėžys. Nors šis vėžys tradiciškai siejamas su vyresnio amžiaus žmonėmis, pastaruoju metu medikai atkreipia dėmesį, kad vis dažniau liga diagnozuojama ir jaunesniems nei 50 metų amžiaus pacientams. Ši tendencija kelia būtinybę atnaujinti prevencijos strategijas ir skatinti ankstyvą diagnostiką dar iki atsirandant jokių simptomų.
Pagal esamą Lietuvoje galiojančią programą, nemokamai dėl storosios žarnos vėžio gali pasitikrinti 50–74 metų amžiaus gyventojai. Tačiau dešimtmečių trukmės duomenys rodo augantį sergamumą tarp jaunesnių pacientų – jų skaičius, kuris anksčiau sudarė apie 3–5 proc., prognozuojamas išaugti net iki 30 proc. per artimiausią dešimtmetį. Tai rodo, kad dabartinės amžiaus ribos nevisiškai atitinka realią situaciją ir didina riziką, jog daugelis susirgusių jaunuolių nepatenka į ankstyvosios diagnostikos programas.
Slapto kraujavimo testas – paprastas ir saugus būdas namuose
Gydytojas chirurgas Audrius Dulskas pabrėžia, kad itin svarbu neatidėlioti sveikatos patikrinimų ir raginą net vyresnius nei 40 metų žmones pasinaudoti paprastu, neinvaziniu, namuose atliekamu slapto kraujavimo testu. Šis testas aptinka nežymius, plika akimi nematomus kraujo pėdsakus išmatose, kurie gali būti ankstyviausias požymis besiformuojančiam vėžiui ar kitiems žarnyno pakitimams.
Testo atlikimas trunka vos kelias minutes, jis nesukelia jokio diskomforto ir yra prieinamas kiekvienam, nes kainuoja apie 5–6 eurus vaistinėse. Jei testas yra neigiamas, tai reiškia, kad šiuo metu fleksibilumo ir rimtos ligos požymių nėra, tačiau patariama tokią profilaktiką kartoti kas keletą metų, ypač jam rekomenduojama po 40 metų amžiaus.
Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę
Profesorius Tomas Poškus iš Santaros klinikų pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą – tais atvejais, kai vėžys nustatomas anksti arba netgi iš anksčiau aptinkami gerybiniai polipai, išgyvenamumas gerėja ženkliai. Lietuvos moksliniais tyrimais įrodyta, kad teigiamą slapto kraujavimo testą turintys pacientai, kurie nepasidaro tolimesnių tyrimų (pvz., kolonoskopijos), turi dvigubai didesnę riziką numirti per artimiausius penkerius metus nei tie, kurie laikosi gydytojų rekomendacijų ir atlieka tolesnius tyrimus.
Tuo tarpu, nustačius polipus ir atlikus gydymą, rizika praktiškai nesiskiria nuo žmonių, kurių testas buvo neigiamas. Tai leidžia akivaizdžiai suprasti, kaip veiksminga ankstyva diagnozė ir profilaktika gali būti kovojant su storosios žarnos vėžiu.
Kas didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu?
Pasak gydytojo Audriaus Dulsko, pagrindiniai rizikos veiksniai yra susiję su gyvensena ir mitybos įpročiais. Tai – per didelis raudonos mėsos vartojimas, nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, greito, riebaus maisto valgymas bei per didelis gazuotų saldintų gėrimų ir alkoholio vartojimas. Tokie nesveiki įpročiai dažnai lemia, kad ši liga jaunėja ir vis daugiau žmonių susiduria su vėžiu dar prieš jiems sukanka 50 metų.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kasdienis skubėjimas, stresas ir nesirūpinimas mityba bei fizine būkle – papildomi rizikos veiksniai, galintys paskatinti ligos vystymąsi. Todėl ne tik profilaktiniai testai, bet ir sveikas gyvenimo būdas yra būtini efektyviai kovai su šia grėsme.
Prevencinės programos Lietuvoje ir jų tobulinimas
Šiuo metu, nors nemokama storosios žarnos vėžio prevencijos programa Lietuvoje skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, JAV ir Pietų Korėja, jau įgyvendina patikras nuo 45 metų. Tai rodo, kad prevencijos ribos judės į jaunesnę amžiaus grupę, atsižvelgiant į besikeičiančius epidemiologinius duomenis.
Taip pat aktyviai vykdomi pokyčiai kitose onkologijos srityse – pavyzdžiui, krūties vėžio prevencijos programoje nuo kitų metų bus įtraukti nauji tyrimai, praplėstos amžiaus ribos ir atsisakyta šeimos gydytojo siuntimo, kas ženkliai palengvins prieigą prie ankstyvos diagnostikos. Tokie žingsniai rodo valstybės dėmesį onkologinių ligų prevencijos plėtrai ir susijusių rizikų mažinimui.
Prevencinių programų optimizavimas leidžia ne tik išaiškinti ligą ankstyvoje stadijoje, bet ir sumažinti gydymo kaštus bei pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Todėl kiekvienas, sulaukęs 40 metų, turėtų svarstyti profilaktinių tyrimų naudingumą ir drąsiai naudotis šiomis galimybėmis net namų sąlygomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.