Galvos skausmas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų, su kuria susiduria apie 40 procentų viso pasaulio gyventojų. Moterys šį negalavimą patiria dažniau nei vyrai, o Lietuvoje neurologai jau fiksuoja galvos skausmo atvejų skaičiaus augimą. Be to, prasidėjęs šiltasis metų sezonas gali paskatinti tam tikrų galvos skausmo formų, ypač migrenos, pasikartojimą ar paūmėjimą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas Saulius Andruškevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Skaistė Žukaitienė pabrėžia svarbiausius galvos skausmo aspektus – jo rūšis, priežastis, efektyviausius ir saugiausius malšinimo būdus, taip pat įspėja apie požymius, signalizuojančius apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Galvos skausmo tipai ir dažnai kylančios problemos
Medicinoje galvos skausmai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai – tai tokie, kurie kyla nepriklausomai nuo kitų ligų, pavyzdžiui, migrena, klasterinis ir įtampos tipo galvos skausmai. Antriniuose galvos skausmuose pagrindinė priežastis yra kitų sveikatos sutrikimų buvimas, tokių kaip infekcinės ligos, sinusitas, aukštas kraujospūdis, kaklinės stuburo problemos ar galvos traumos.
Pastaraisiais metais epidemiologai fiksuoja migrenos ir įtampos tipo galvos skausmo paplitimo augimą. Tai iš dalies lemia geresnė ligų diagnostika, didėjanti visuomenės informuotumas bei šiuolaikinio gyvenimo tempo keliamas stresas ir netinkamas poilsio režimas. Lietuvoje maždaug 20 procentų gyventojų serga migrena, dažniausiai tarp 20–50 metų amžiaus žmonių, ypač moterų.
Sezoniniai veiksniai daro įtaką galvos skausmo intensyvumui
Sezonų kaita, ypač pavasaris ir ruduo, dėl temperatūros, oro drėgmės, barometrinio slėgio ir dienos šviesos pokyčių gali prisidėti prie galvos skausmo dažnumo ir intensyvumo didėjimo. Alergenų gausėjimas pavasarį sukelia nosies užgulimą ir slogą, kurie gali šiek tiek pabloginti galvos skausmo būklę.
Žiemą dažnesni įtampos tipo galvos skausmai siejami su mažesniu fiziniu aktyvumu, niūria nuotaika bei ilgesniu laiku praleidžiamu uždarose patalpose prie ekranų.
Nors vasara iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ramesnis sezonas, karštis, pokyčiai mityboje ir nepakankamas vandens suvartojimas taip pat gali išprovokuoti galvos skausmo protrūkius.
Vaistai nuo skausmo: ką svarbu žinoti vartojant?
Susidūrus su galvos skausmu, daugelis žmonių skuba jį malšinti vaistais nuo skausmo. Tačiau gydytoja klinikinė farmakologė Skaistė Žukaitienė pabrėžia, kaip svarbu atidžiai rinktis vaistus ne tik dėl veiksmingumo, bet ir dėl jų saugumo.
Populiariausi analgetikai yra paracetamolis, kuris laiko saugiausiu, nes sukelia mažiausiai nepageidaujamų reakcijų. Kalbant apie nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NVNU), gydytoja rekomenduoja naprokseną ir ibuprofeną. Šie preparatai pasižymi mažiausiai šalutinių poveikių rizika, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai bei skrandžiui. Tuo tarpu populiarus diklofenakas žymiai didina riziką tiek širdies ligoms, tiek skrandžio pažeidimams.
Vaistų pasirinkimas labai priklauso nuo individualios paciento situacijos. Jauniems, sveikiems žmonėms, vartojantiems šiuos vaistus trumpalaikiai, rizika yra maža. Tačiau vyresniems žmonėms, sergantiems širdies, kraujagyslių ligomis ar vartojantiems kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, rekomenduojama rinktis naprokseną, kaip saugiausią NVNU.
Gydytoja taip pat įspėja, jog dažnai vartotojai neteisingai suvokia, jog valdant skausmą vienu metu vartojant kelis skirtingus NVNU vaistus, jų poveikis bus efektyvesnis. Iš tiesų tokio derinimo efektas nėra didesnis, bet padidėja perdozavimo ir šalutinių poveikių tikimybė.
Be to, gydytoja pažymi, kad vaistų nuo skausmo vartojimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau nuo skausmo pradžios, nes ankstyvas jų naudojimas leidžia efektyviau malšinti simptomus. Delsti ar bandyti ištverti skausmą be gydymo nerekomenduojama.
Įspėjimas dėl rimtų simptomų
Silpni, retkarčiais pasireiškiantys galvos skausmai, kurie praeina pailsėjus ar išgėrus nereceptinių preparatų, paprastai nėra pavojingi sveikatai. Tačiau pasikartojantys, stiprūs arba ilgalaikiai galvos skausmai, kuriems būdinga blogesnė reakcija į įprastas analgetines priemones, reikalauja skubios konsultacijos pas neurologą.
Taip pat pasirodo simptomai kaip pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai, galvos svaigimas, sąmonės praradimas ar kalbos sutrikimai, jie yra rimtas signalas kreiptis į gydytoją. Straipsnio autoriai ragina nevengti profesionalios pagalbos, jei jaučiamas stiprus ar neįprastas galvos skausmas, kuris trukdo kasdieninei veiklai.
Apibendrinant, tinkamas vaistų pasirinkimas ir atsakingas jų vartojimas yra svarbus ne tik norint veiksmingai malšinti skausmą, bet ir gydyti išvengti rimtų komplikacijų, ypač susijusių su širdies ir skrandžio sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.