Pasaulio širdies asociacijos duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų žmonių gyvybių. Tai didžiulė problema, kuriai spręsti reikia ne tik medicininių priemonių, bet ir aktyvios visuomenės informuotumo bei kasdienių gyvenimo būdo pokyčių. Daugelį rizikos veiksnių galime valdyti patys, todėl svarbu žinoti, ką konkrečiai verta keisti.
Didelę dalį rizikų galime kontroliuoti patys
Genetika turi reikšmės, tačiau gyvenimo būdas dažnai lemia daugiau. Jei šeimos nariai serga širdies ligomis, tai neretai būna susiję ne tik su paveldimumu, bet ir su panašiais mitybos bei aktyvumo įpročiais. Rūkymas, pavyzdžiui, gali padidinti širdies ligų riziką net 2–4 kartus dėl žalos kraujagyslėms ir anglies monoksido poveikio deguonies tiekimui.
Alkoholio vartojimas dažnai siejamas su padidėjusiu trigliceridų kiekiu ir aukštesniu kraujospūdžiu, o intensyvus alkoholio vartojimas gali skatinti aritmijas. Todėl pirmasis žingsnis – sąmoningas žalingų įpročių mažinimas ar nutraukimas.
Ką keisti mityboje ir gyvenimo būde
Netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, perdirbtų riebalų bei cukraus gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, paskatinti viršsvorį, bendrai silpninti organizmą, tad taip išauga širdies ligų rizika. Negana to, jei suvartojame per daug riebalų, pamažu kemšasi kraujagyslės, didėja jų susiaurėjimo rizika, taip pat krešulio susidarymo grėsmė”, – sako I. Sauserytė.
Svarbu ne tik ko vengti, bet ir ko valgyti daugiau: riebios žuvys, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos suteikia vertingų riebalų, skaidulų bei mikroelementų. Hidratacija, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė ženkliai mažina riziką vystytis aterosklerozei, cukriniam diabetui ir hipertenzijai.
Maisto papildai ir jų vieta
„Kartu su maistu (riešutai, pupelės, špinatai, sėklos) ir maisto papildais turėtume gauti magnio, kuris pasižymi kraujotakos sistemą stiprinančiomis, uždegimus mažinančiomis ir kraujo spaudimą reguliuojančiomis savybėmis.
Jei vartojamas teisingai ir pakankamai, magnis gali suteikti ląstelėms daugiau energijos, palaikyti širdies raumenų stiprumą, reguliarų širdies ritmą”, – pamini vaistininkė.
Taip pat naudingi steroliai, resveratrolis, kofermentas Q10 ir omega-3 rūgštys. Daugybė tyrimų rodo, kad omega-3 gali padėti reguliuoti kraujospūdį, mažinti uždegimą ir krešulių susidarymo tikimybę. Tačiau „Vis dėlto, kad ir kokios šios medžiagos būtų svarbios širdies sveikatai, dar svarbiau neužsiimti savigyda ir negalvoti, kad didesnis skaičius skirtingų maisto papildų reiškia, jog širdies ir kraujagyslių ligų visiškai pavyks išvengti. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų užtikrintas didžiausias efektyvumas, tinkamas derinimas su kitais vartojamais preparatais ir esama sveikatos būkle”, – įspėja I. Sauserytė.
Prevencinės priemonės ir praktiniai patarimai
Aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolis, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, stresas ir oro užterštumas – pagrindiniai rizikos veiksniai. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, dalyvavimas pagal amžių skirtose prevencinėse programose, ankstyvas simptomų atpažinimas ir laiku pradedamos priemonės gali išgelbėti gyvybes. Keisdami kasdienius įpročius – mažindami rūkymą, ribodami alkoholį, gerindami mitybą ir didindami judėjimą – galime reikšmingai prisidėti prie savo ir artimųjų širdies sveikatos išsaugojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.