Vokietijos kardiologai ragina daugiau dėmesio skirti moterų širdies sveikatai ir plačiau informuoti apie specifinius rizikos veiksnius, kurie dažnai lieka nepastebėti. Berlyno Vokietijos širdies centro prie „Charité“ (DHZC) kardiologė Julia Lueg pabrėžia, kad dauguma žmonių gerai žino tradicinius rizikos veiksnius – rūkymą, padidėjusį cholesterolį ar diabetą. Tačiau moterims aktualių veiksnių spektras yra platesnis ir dažnai nepakankamai įvertinamas tiek gydytojų, tiek pačių pacientų.
Mažai žinomi rizikos veiksniai
Specialistai pažymi, kad tam tikros moters gyvenimo patirtys gali žymiai padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai apima ne tik lėtinius susirgimus, bet ir tam tikrus reprodukcinius įvykius ar gydymo istoriją. Pavyzdžiui, persileidimai, komplikacijos nėštumo metu arba negyvo kūdikio gimimas susiję su vėlesne širdies ligų rizika.
> Persileidimai ar negyvo kūdikio gimimas širdies ir kraujagyslių ligų riziką gali padidinti 20–30 proc.
Taip pat svarbu akcentuoti kontraceptinių tablečių vartojimą kartu su rūkymu – tokia kombinacija gali žymiai išauginti infarkto tikimybę, kartais net dešimt kartų. Be to, menopauzė, persirgta onkologinė liga, nėščiųjų hipertenzija ar kitos nėštumo komplikacijos lieka tarp reikšmingų rizikos veiksnių, kurių neišaiškinus laiku, širdies ligos gali būti nustatytos per vėlai.
Nėštumas kaip prevencijos galimybė
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad nėštumas yra unikali proga įvertinti moters širdies riziką, nes šiuo laikotarpiu pacientės dažniau kontaktuoja su sveikatos sistema. Reguliarūs vizitai pas akušerį-ginekologą ar šeimos gydytoją leidžia aptarti rizikos veiksnius, atlikti tyrimus ir nukreipti moterį tolimesnei priežiūrai. Vis dėlto daugelyje vietų trūksta infrastruktūros ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo, reikalingo ilgalaikei priežiūrai.
Simptomai ir jų atpažinimas
Širdies infarkto požymiai moterims gali skirtis nuo klasikinių vyriškų simptomų. Be įprasto krūtinės skausmo, reikėtų atkreipti dėmesį į skausmą viršutinėje pilvo dalyje, nugaros skausmą tarp menčių, staigų dusulį, neįprastą nuovargį ar pykinimą.
Kadangi simptomai nebūtinai būna ryškūs, svarbu jų neignoruoti ir reaguoti nedelsiant.
Ką rekomenduoja specialistai
Gydytojai pataria moterims: klausyti savo kūno ir kreiptis, jei net nedidelis fizinis krūvis sukelia dusulį ar pernelyg didelį nuovargį; nerizikuoti – esant įtarimui dėl infarkto, nedelsiant kviesti pagalbą; reguliariai stebėti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio rodiklius bei kūno svorį; vengti rūkymo ir didinti fizinį aktyvumą; laiku vartoti paskirtus vaistus ir nekeičių dozių be gydytojo sutikimo. Taip pat rekomenduojama neatsisakyti tyrimų ir konsultacijų skubotai bei, esant galimybei, vykti į gydytojo vizitus su artimu asmeniu.
Ekspertai pabrėžia, kad moterų širdies sveikata dažnai nepakankamai vertinama, todėl būtinas didesnis budrumas ir sisteminis požiūris – nuo asmeninės prevencijos iki geresnės infrastruktūros sveikatos priežiūros įstaigose. Informacija apie specifinius rizikos veiksnius ir aiškios rekomendacijos gali padėti laiku atpažinti pavojų ir užkirsti kelią rimtiems padariniams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.