Kasos vėžys – viena pačių agresyviausių ir sunkiausiai gydomų onkologinių ligų, kuriai diagnozuojant ankstyvose stadijose išgyvenamumo rodikliai yra itin prasti. Tačiau nauja, personalizuota informacinės RNR (iRNR) vakcina, kurios veiksmingumas buvo tiriamas daugiau nei šešerius metus, atveria naujus gydymo horizontus ir užtikrina istoriškai aukštus pacientų išgyvenamumo rodiklius.
Remiantis ilgalaikio tyrimo duomenimis, net 87,5 proc. pacientų, kurių imuninė sistema teigiamai sureagavo į vakciną, praėjus 4–6 metams po gydymo vis dar gyvena. Šie rezultatai yra pagrindas optimizmui, nes kasos vėžio išgyvenamumo rodiklis iki šiol siekė tik apie 13 proc. penkerių metų laikotarpiu, kaip rodo Amerikos vėžio draugijos statistika.
Personalizuotos vakcinos technologija ir jos pranašumai
Eksperimentinė vakcina „autogene cevumeran“ sukurta bendradarbiaujant Vokietijos biotechnologijų bendrovei „BioNTech“ ir Šveicarijos farmacijos kompanijos „Genentech“. Ši vakcina skiriasi nuo tradicinių prevencinių vakcinų, nes ji yra skirta gydyti jau esamą ligą, naudojant kiekvienam pacientui individualiai pritaikytą imunoterapiją. Vakcinos sukūrimo pagrindas yra unikali kiekvieno paciento naviko genetinė analizė, leidžianti nustatyti specifines mutacijas ir taip suformuoti imuninio atsako stimuliavimo strategiją.
Imuninės sistemos dalis – T ląstelės – yra sužadinamos atpažinti vėžines ląsteles kaip pavojų ir aktyviai kovoti su jomis. Tarp pacientų, kurių imuninė sistema reagavo į vakciną, pasiektas išskirtinis išgyvenamumo lygis: net septyni iš aštuonių tokių pacientų yra gyvi po 4–6 metų stebėjimo laikotarpio. Tuo tarpu tarp pacientų, nesureagavusių į vakciną, gyvų liko tik du – jų vidutinė išgyvenamumo trukmė buvo žymiai trumpesnė, apie 3,4 metų.
Imuninio atsako svarba ir perspektyvos
Pagrindinis tyrimo vadovas dr. Vinodas P. Balachandranas pabrėžė specifinių T ląstelių ilgaamžiškumą – jų vidutinė gyvavimo trukmė organizme siekia beveik 8 metus (7,7 metų), kas yra reikšminga, siekiant užkirsti kelią ligos atsinaujinimui arba jį atitolinti. Tai itin svarbu, nes vienas didžiausių iššūkių kuriant priešvėžines vakcinas visuomet buvo ilgalaikio, stabilaus ir biologiai aktyvaus imuninio atsako suformavimas.
Šie rezultatai suteikia vilčių, kad net tokios sudėtingos vėžio formos kaip kasos latakų adenokarcinoma (PDAC) gali būti sėkmingai gydomos naujų imunoterapinių metodų pagalba. Tolesni tyrimai – tarp jų ir didesnės apimties atsitiktinių imčių 2 fazės tyrimas „IMCODE003“ – jau vykdomi siekiant patvirtinti šios inovatyvios vakcinos veiksmingumą ir saugumą platesnei pacientų grupei.
Nors masinio taikymo perspektyvos dar reikalauja laukimo, šie šešerių metų stebėjimo duomenys yra reikšmingas žingsnis į priekį onkologijos srityje, suteikiantis realią viltį pacientams, sergantiems viena sunkiausių vėžio formų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.