Įsidėmėkite: 6 požymiai, kad jūsų kraujagyslėje yra trombas
Kraujo krešėjimas padeda sustabdyti kraujavimą susižeidus, tačiau patologinis krešulių susidarymas gali būti pavojingas. Kai kraujyje susiformuoja trombas, jis gali visiškai arba dalinai užkimšti veną, sukelti giliųjų venų trombozę ar atitrūkęs patekti į plaučius – sukelti plaučių emboliją. Abi būklės gali baigtis sunkiai, todėl svarbu laiku atpažinti įspėjančius simptomus.
1. Vienos galūnės tinimas. Paburkusi koja arba ranka dažnai yra aiškiai matomas ženklas, pranešantis apie veninį krešulį. Tinimas gali būti staigus ir vienpusis, todėl nereikėtų jo ignoruoti, ypač jei jis lydimas skausmo ar odos pakitimų.
2. Skausmas kojoje arba rankoje. Trombai dažnai sukelia skausmą, kuris gali stiprėti vaikštant arba tempiant galūnę. Kartais skausmas primena raumenų mėšlungį arba tempimą, todėl jį lengva supainioti su paprasta trauma. Jei skausmas yra vienpusis ir neaiškios kilmės, verta pasitarti su gydytoju.
3. Odos paraudimas. Vietinis paraudimas arba šiluma virš užsikrėtusios venos gali rodyti uždegimą ir krešulio buvimą. Mėlynės, atsirandančios „iš niekur“ arba netipinės spalvos pakitimai taip pat turėtų sukelti rūpestį.
4. Skausmas krūtinėje. Staigus, aštrus, duriantis skausmas krūtinėje, ypač stiprėjantis giliai įkvėpus, gali būti plaučių embolijos požymis. Širdies smūgio ir embolijos simptomai gali sutapti, todėl tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
5. Dusulys ir smarkus širdies plakimas. Kai trombas blokuoja plaučių kraujotaką, mažėja deguonies pateikimas, todėl atsiranda dusulys, tachikardija arba silpnumas. Gali pasirodyti galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas. Tokie simptomai reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
6. Kosulys su išskyrimu. Sausas kosulys arba kosulys su gleivėmis ir krauju, kartu su dusuliu ar krūtinės skausmu, praneša apie galimą plaučių emboliją.
Kraujas išskiriant gleivėse yra labai rimtas simptomas ir reikalauja greitos medicininės reakcijos.
Ką daryti ir kaip apsisaugoti
Pastebėjus bet kurį iš aukščiau išvardytų požymių, ypač jei jie pasireiškia staiga arba kartu, skambinkite greitajai pagalbai 112. Medicinoje trombozę nustato echoskopija (ultragarsinis venų tyrimas), D dimerų tyrimas ir, esant plaučių įtarpui, kompiuterinė tomografija. Gydymas dažniausiai apima kraujo skiediklius, kartais invazines procedūras arba profilaktinę priežiūrą sergantiesiems.
Prevencija apima aktyvų gyvenimo būdą, svorio kontrolę, rūkymo nutraukimą, pakankamą skysčių suvartojimą ir judėjimą ilgesnių kelionių metu. Rizikos veiksniai: ilga imobilizacija, operacijos, tam tikros ligos (pvz., vėžys), nėštumas, hormoninė terapija, nutukimas ir aukštas amžius. Jei priklausote rizikos grupei, aptarkite prevencijos priemones su gydytoju.
Laiku atpažinti simptomai gali išgelbėti gyvybę. Nedelskite ieškodami pagalbos ir informuokite medikus apie visus simptomus, net jei jie atrodo neesminiai – tai gali padėti greičiau nustatyti trombą ir pradėti gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.