Lietuvoje veikiančios penkios pagrindinės ligų prevencinės programos yra skirtos gimdos kaklelio, krūties, prostatos (priešinės liaukos), storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvajai diagnostikai. Šios ligos yra tarp dažniausių mirčių priežasčių, todėl jų prevencija yra ypač svarbi šalies sveikatos apsaugos sistemos dalis. Kiekvienais metais prevencinėms programoms skiriamas finansavimas didėja, o programose dalyvaujančių asmenų skaičius sparčiai auga, tačiau vis dar trūksta aktyvesnio visuomenės įsitraukimo.
Kaip teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė, pirmiausia programų pasirinkimą lemia ligų paplitimas ir galimybė nesudėtingai bei nebrangiai atlikti diagnozuojančius tyrimus. Kraujotakos sistemos ligos kasmet nusineša apie pusę Lietuvos gyventojų gyvybių, o piktybiniai navikai sudaro apie 20 proc. mirčių, todėl šios ligos yra prioritetinės. Ankstyva diagnostika leidžia ligas užfiksuoti tada, kai žmogus dar jaučiasi gerai, o gydymas yra efektyvesnis ir paprastesnis.
Prevencinių programų svarba sveikatai
Prevencinės programos yra skirtos ankstyvajai ligų diagnostikai, kai ligos požymių dar gali nebūti arba jie yra labai nežymūs. Pavyzdžiui, reguliarios gimdos kaklelio vėžio patikros leidžia aptikti net ikivėžinius pakitimus, kuriuos pašalinus vėžį galima visiškai užkirsti. Storosios žarnos vėžio atveju, pastebėjus slapto kraujavimo simptomus, atliekama kolonoskopija, kurios metu galima tiesiogiai pašalinti polipus – galimus vėžio užuomazgas.
Aktyvus dalyvavimas prevencinėse programose gerokai pagerina gydymo rezultatus ir ilgina gyvenimo trukmę. Ankstyvai nustatytas krūties vėžys taip pat gydomas sparčiai ir efektyviai, o įvesti specialūs „žalieji koridoriai“ gydymo procesų pagreitinimui leidžia išgelbėti gyvybes ir išnaudoti lankstesnes gydymo galimybes.
Kaip prisijungti prie prevencinių programų?
Prevencinėse programose kviečiami dalyvauti visi Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti piliečiai, kurių amžius atitinka programų reikalavimus.
Priklausomai nuo ligos tipo, kvietimai pasitikrinti kartojami kas vienerius iki penkerių metų. Jei rizika nustatoma didelė, patikros gali būti dažnesnės.
Svarbu pabrėžti, kad net ir nepatenkant į amžiaus grupę bei išgyvenant sveikatos sutrikimus ar nerimą dėl ligos, kyla poreikis nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Profesionalų pagalba leidžia laiku atlikti reikalingus tyrimus ir pradėti gydymą, kai tai būtina.
Prevencinių programų plėtra ir iššūkiai
Lietuvoje prevencinės programos veikia jau apie dvidešimt metų, pradedant nuo gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos 2004 m. Šių programų finansavimas nuolat didinamas: pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio programos biudžetas išaugo beveik šešis kartus, o širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos lėšos – beveik penkis kartus.
Vis dėlto, ne visi, kas yra įtraukti į tikslinę grupę, pasinaudoja galimybėmis pasitikrinti. Širdies ir kraujagyslių ligų programoje dalyvauja apie 45 proc. tikslinės grupės, o gimdos kaklelio vėžio programoje moterų dalyvavimo rodiklis siekia apie 19 proc. per vienerius metus, nors kvietimai yra kas 3–5 metus.
Europos Tarybos rekomendacijos numato siekti, kad prevencinėse patikrose dalyvautų maždaug 80 proc. tikslinės gyventojų grupės, todėl šiuo metu dalyvavimo apimtys yra dar mažos, o tam trukdo įvairūs mitai ir baimės.
Mitas ir faktai apie prevencines patikras
Netiesa, kad prevencinių tyrimų procedūros yra sudėtingos ar skausmingos. Dažniausiai atliekami tyrimai yra paprasti ir neskausmingi. Pavyzdžiui, prostatos vėžio atveju iš pradžių atliekamas kraujo tyrimas, o storosios žarnos vėžiui – slapto kraujavimo išmatose testas, kurį gali atlikti kiekvienas namuose. Mamograma, nors ir šiek tiek nemaloni, yra greita ir visiškai saugi procedūra, ypač svarbi ankstyvai krūties vėžio diagnostikai.
Prevencinių patikrų vengimą dažnai lemia baimė sužinoti blogas naujienas ar neteisingi įsitikinimai apie tyrimų nepatogumus. Taip pat pasitaiko ir praktinių kliūčių, tokių kaip ilgos eilės ar laiko trūkumas.
Visuomenės informuotumas ir ateities iššūkiai
Apklausų duomenys rodo, kad apie prevencines programas yra girdėję dauguma gyventojų, tačiau tik trečdalis yra pakankamai gerai informuoti. Daugiausia apie šias programas sužinoma iš šeimos gydytojų, bet vis dar trūksta aktyvaus gydytojų dalyvavimo skatinant pacientus dalyvauti pasirinktuose sveikatos planuose.
Prevencinių programų plėtra, jų žinomumo didinimas, mitų sklaida ir gyventojų aktyvinimas yra kertinės užduotys siekiant sumažinti sunkių ligų paplitimą ir mirtingumą Lietuvoje. Prevencija yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno asmeninė atsakomybė, nes laiku diagnozuota liga suteikia realias galimybes išvengti komplikacijų ir išsaugoti gyvybę.
Prevencinių programų apžvalga
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa: skirta moterims nuo 25 iki 59 metų, patikros atliekamos kas 3–5 metus, nemokamai, kreipiantis į šeimos gydytoją.
Krūties vėžio prevencinė programa: moterims nuo 50 iki 69 metų, nuo 2025 m. sausio – nuo 45 iki 74 metų, tikrinimas kas 2 metus, nemokamai.
Prostatos vėžio prevencinė programa: vyrams nuo 50 iki 69 metų, išskyrus jei šeimoje buvo sergančių – nuo 45 metų, patikros dažnumą nustato gydytojas.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa: vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų, patikra kas 2 metus.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa: vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, patikrų dažnumas priklauso nuo rizikos, nustatomos pirmojo patikrinimo metu.
Visos minėtos programos yra nemokamos ir prieinamos kiekvienam, turinčiam privalomąjį sveikatos draudimą. Šios prevencinės iniciatyvos yra itin svarbios siekiant užtikrinti ilgalaikę visuomenės sveikatą ir sumažinti sunkių ligų keliamą naštą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.