„Grybai – tai didžiulis, neišnaudotas naujų galingų vaistų šaltinis“, – teigia garsus mikologas Paulas Stametsas savo knygoje apie grybus. Pastaruoju metu funkciniai grybai sulaukia daug dėmesio dėl tariamos naudos sveikatai – nuo imuniteto stiprinimo iki streso mažinimo ar net pagalbos gydant sunkias ligas. Nors Lietuvoje galima rasti ne vieną gydomųjų savybių turinčių funkcinių grybų, specialistai įspėja neskubėti jais gydytis neįvertinus galimų rizikų ir pasitarus su medikais.
Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė atkreipia dėmesį, kad funkciniai grybai nėra jokia naujovė. Rytų kultūrose juos pažino ir naudojo jau seniai tiek kulinariniais, tiek gydymo ar profilaktikos tikslais. Dauguma šių grybų natūraliai auga Azijoje, tačiau jau gerokai išplitę ir Vakaruose, kur jie yra kultivuojami. Įdomu, kad dauguma funkcinių grybų auga ant negyvos medienos – kelmų ar nudžiūvusių medžių. Jie maistą gauna perdirbdami organines medžiagas tiesiogiai iš aplinkos. Kiti auga ant gyvų medžių ir maisto medžiagas gaudo tiesiogiai iš jų, todėl šiuose grybuose kaupiasi vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos, turinčios gydomųjų savybių.
Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad naudingųjų medžiagų koncentracija priklauso nuo grybo auginimo sąlygų, medžio rūšies, ant kurio auga grybas, ir pačio grybo kokybės, pavyzdžiui, ar jis nėra pažeistas pelėsio ar kitų kenkėjų. Todėl kokybiškų papildų gamyba ir vartojimas yra labai svarbūs.
Populiariausi funkcinių grybų pavyzdžiai Lietuvoje
Vienas žinomiausių Lietuvoje funkcinių grybų yra juodasis beržo grybas, dar vadinamas chaga. Iš jo pagaminta spiritinė tinktūra vadinama befunginu ir dažnai vartojama kaip profilaktinė priemonė onkologinių ligų prevencijai. Be to, šis grybas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir aktyvina imuninę sistemą. Svarbiausios veikliosios medžiagos jo sudėtyje yra polisacharidai, beta gliukanai, triterpenai bei fenoliniai junginiai.
Tačiau svarbu žinoti, kad juodojo beržo grybo negalima vartoti ilgai be pertraukų, nes oksalatų perteklius gali sukelti inkstų pažeidimus ar akmenligę. Todėl specialistai nerekomenduoja patiems rinkti šio grybo ir gaminti tinktūrų, nes tai nėra paprasta.
Kitas dažnas Lietuvoje randamas funkcinis grybas – gluosninė kreivabūdė. Jos sudėtyje gausu antioksidantų, mažinančių ląstelių pažeidimus ir turinčių priešuždegiminį poveikį. Kreivabūdė taip pat turi beta gliukanų, kurie stimuliuoja imuninę sistemą, mažina cukraus ir „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje bei praturtinta B grupės vitaminais.
Nors retesnis, bet Lietuvoje galima aptikti ir tikrinį blizgutį, dar žinomą kaip „Reishi“. Jo pagrindinės veikliosios medžiagos – triterpenoidai ir polisacharidai. Triterpenoidai apsaugo kepenis, reguliuoja kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį ir turi priešvėžinį poveikį. Polisacharidai stiprina imuninę sistemą ir saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų. Vis dėlto vartojant šį grybą būtina atsargumas, nes jis gali sukelti alergines reakcijas, vidinį kraujavimą ir reikšmingai sumažinti kraujospūdį.
Adaptogenai ir jų poveikis
Vienas populiariausių funkcinio grybo papildų – kordicepsas, žinomas dėl savo adaptogeninių savybių. Kinų liaudies medicinoje jis vartojamas jau šimtmečius kaip stiprinanti priemonė daugeliui negalavimų. Kordicepsas padeda organizmui geriau įsisavinti deguonį, greičiau atsigauti po fizinio krūvio ir suteikia energijos. Jis taip pat turi beta gliukanų, kurie veikia priešuždegimiškai ir stiprina imunitetą. Tačiau vartojant kordicepsą gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, burnos džiūvimas ar galvos svaigimas, todėl rekomenduojama jį vartoti pirmoje dienos pusėje.
Dar vienas vertingas grybas – liūto karčiai, kuris palaiko centrinės nervų sistemos funkcijas ir turi neuroprotekcinį poveikį. Todėl jis ypač naudingas asmenims, sergantiems Alzheimerio liga, depresija ar dirbantiems protinį darbą. Liūto karčiai mažina uždegimą, veikia antioksidaciniu principu ir netgi gali padėti kovoti su Helicobacter Pylori, bakterija sukėlusia opaligę.
Kombučia – ne visiems tinkamas gėrimas
Japoniškas šitakis yra tradicinis grybas, garsėjantis antivirusiniu, imunitetą stiprinančiu bei priešvėžiniu poveikiu. Nors natūraliai auga Rytų Azijoje, šitakis populiarus ir Vakaruose dėl savo platų taikymo spektrą. Kita vertus, kombučia – fermentuotas arbatos grybas, mūsų močiutės dažnai augindavo namuose ir kuris pastaruoju metu tapo madingu gėrimu. Kombučioje esančios organinės rūgštys padeda organizmui pašalinti toksinus, fermentai gerina virškinimą, o kofeinas suteikia energijos. Tačiau šis gėrimas netinka žmonėms sergantiems diabetu ar turintiems širdies ir kraujagyslių problemų po insulto ar infarkto.
Rizikos, kad ir nauda – svarbu atsakingas vartojimas
Funkcinių grybų papildų galima įsigyti beveik visur – internetinėse parduotuvėse, vaistinėse, įvairiais formatais: milteliais, kapsulėmis, tinktūromis ar arbata. Efektyviausi yra spiritiniai ir sausi ekstraktai, nes daugelis veikliųjų medžiagų iš grybo nerūgsta ar nesusidaro vartojant vandeninius ekstraktus.
Visgi vaistininkė Kristina Šnirpūnienė primena, kad funkcinių grybų vartojimas turėtų būti pagrįstas žiniomis ir specialistų patarimais. Šie papildai negali būti laikomi stebuklingu gydymu ar panacėja nuo visų ligų. Jų poveikis nėra visiškai ištirtas, o kai kurie junginiai gali turėti šalutinį poveikį arba sąveikauti su vaistais. Be to, vartojant be pertraukų funkciniai grybai gali pernelyg sumažinti kraujospūdį arba suskystinti kraują. Todėl nerekomenduojama jų vartoti nėščiosioms, vaikams ar sergantiems autoimuninėmis ligomis.
Specialistai ragina prieš įsigyjant papildus internetu įsitikinti, ar produktai yra registruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Vartojant funkcinės grybų papildus kaip prevencinę priemonę svarbu atidžiai įvertinti galimas rizikas ir pasitarti su gydytoju tam, kad pasiektume geriausią sveikatos naudą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.