Rugsėjo 29-oji pasaulyje minima kaip Pasaulinė širdies diena – svarbi proga sustoti ir susimąstyti apie vieną svarbiausių mūsų organizmo organų – širdį. Nors įprasta manyti, kad širdies ligos ir senėjimas yra vyresnio amžiaus žmonių problema, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, patyrusi kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė, pabrėžia, kad širdies senėjimo požymiai vis dažniau pastebimi ir jauniems žmonėms. Šis faktas kelia susirūpinimą ir skatina ieškoti būdų, kaip padėti širdžiai išlikti sveikai ir gyvybingai kuo ilgesnį laiką.
Kas yra širdies senėjimas ir kodėl jis svarbus?
Širdies senėjimas – tai natūralūs fiziologiniai pokyčiai, kurie vyksta su amžiumi. Jis pasireiškia širdies raumens masei mažėjant, kairiojo skilvelio sienelės sustorėjimu, širdies vožtuvų bei kraujagyslių elastingumo praradimu. Dėl šių pokyčių širdis tampa mažiau efektyvi, o tai didina riziką susirgti įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.
Kaip pažymi prof. S. Glaveckaitė, daugelis šių pokyčių yra neišvengiami, tačiau mūsų gyvenimo būdas gali stipriai paveikti širdies senėjimo greitį. Teisingi kasdieniai sprendimai leidžia sulėtinti šį procesą ir sumažinti ligų riziką.
Jaunų žmonių širdies sveikata: iššūkiai ir priežastys
Pastaruoju metu pastebima, kad širdies senėjimo problemos ir su tuo susijusios ligos pasireiškia vis jaunesniame amžiuje. Pagrindinės priežastys – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, rūkymo įpročiai ir kiti žalingi veiksniai. Tokie įpročiai skatina priešlaikinę aterosklerozę, kai kraujagyslės užsikemša riebaliniais ploteliais, o tai gali sukelti infarktus ar insultus dar jaunystėje.
Kardiologė pabrėžia, kad dažniausiai jauniems žmonėms nustatomos arterinė hipertenzija, dislipidemija (padidėjęs cholesterolio kiekis), širdies ritmo sutrikimai bei paveldimos širdies ligos. Dėl to ypač svarbu neignoruoti profilaktinių sveikatos patikrinimų ir laiku kreiptis į gydytojus.
Kaip prevencija padeda išsaugoti širdies sveikatą?
Prevencija yra kertinis žingsnis siekiant išvengti ankstyvo širdies senėjimo ir su tuo susijusių ligų. Pirmiausiai tai reguliari fizinė veikla, kuri sustiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir mažina rizikos faktorius. Antra, sveika ir subalansuota mityba – daug daržovių, vaisių, sveikųjų riebalų ir mažai druskos bei cukraus.
Taip pat svarbu išlaikyti tinkamą kūno svorį, sumažinti stresą, atsisakyti rūkymo ir reguliariai tikrintis kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį. Profilaktiniai tyrimai leidžia anksti nustatyti rizikos faktorius ir užkirsti kelią jų progresavimui. Prof. Glaveckaitė pabrėžia, kad šiais laikais turime modernių diagnostikos priemonių, kurios leidžia atpažinti ligas dar besimptomėse fazėse, o tai žymiai pagerina gydymo rezultatus.
Cholesterolio kontrolė nuo vaikystės
Padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti paveldimas, vadinamas šeimine hipercholesterolemija, ir netgi nustatomas vaikams. Amerikos širdies asociacijos rekomenduoja atlikti cholesterolio tyrimus vaikams 9–11 metų ir vėl paauglystėje – 17–21 metais, o rizikos grupių atstovams – dar dažniau.
Lietuvoje vaikų cholesterolio patikros programa dar yra pradinėje stadijoje, tačiau tai yra svarbus žingsnis į priekį. Suaugusiesiems rekomenduojama cholesterolį tirti nuo 40-50 metų arba anksčiau, jei yra kitų rizikos veiksnių. Gydymas apima pirmiausia gyvenimo būdo pokyčius, o esant didesnei rizikai – medikamentus, tokius kaip statinai.
Dėmesys jaunimui – ateities širdies sveikatai
Lietuvos širdies asociacija savo veikloje ypatingą dėmesį skiria ir jaunų žmonių sveikatai. Nepaisant to, kad dažniausiai į suaugusiųjų programoms įsitraukia vyresnio amžiaus asmenys, svarbu jau nuo jauno amžiaus dairytis sveikos gyvensenos būdų ir prisiminti, kad širdies ligų prevencija prasideda dabar.
Asociacija įgyvendino projektus, tokius kaip „Draugiškas maistas“, skatinančius jaunuolius rinktis sveikesnius maisto produktus, taip pat organizuoja iniciatyvas, pavyzdžiui, „Raudonos suknelės“, kurios kelia visuomenės sąmoningumą apie moterų širdies ligas. Kasmetinės širdies dienos renginiai kviečia visus nepriklausomai nuo amžiaus tikrintis sveikatą ir būti fiziškai aktyviais.
Šių metų Pasaulinės širdies dienos šūkis „Nepraleisk nei dūžio!“ kviečia visus atkreipti dėmesį į savo širdies būklę ir rūpintis ja kiekvieną dieną, pradedant nuo paprastų žingsnių: ilgesnių pasivaikščiojimų, sąmoningo kvėpavimo praktikavimo, sveikesnės mitybos ir reguliarų medicininės kontrolės.
Išvada
Širdies sveikata yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo kokybės garantų. Nors širdies senėjimas yra natūralus procesas, jis gali prasidėti anksti, jei nesirūpinama savo gyvenimo būdu. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymas, rūkymo atsisakymas bei reguliarūs sveikatos tikrinimai yra pagrindiniai žingsniai, padedantys širdžiai išlikti stipriai ir gyvybingai.
Laiku imdamiesi prevencinių priemonių galime ne tik pratęsti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę. Todėl vertėtų prisiminti – kiekvienas širdies dūžis yra svarbus, o nuo mūsų pačių priklauso, kaip ilgai širdis išliks sveika ir aktyvi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.