Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi. Šį faktą komentuoja JAV profesorius dr. Williamas S. Harris, dalijęsis savo ilgamečėmis žiniomis apie ligų prevenciją su šalies medikais. Jo pateikti duomenys ir praktiniai patarimai padeda suprasti, kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti riziką.
Padėtis ir pagrindiniai rizikos veiksniai
„– Profesoriau, ką galite pasakyti apie Lietuvos gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos ir pasaulio kontekste?“
– Remiantis 2016 m. Eurostato duomenimis, Lietuvoje užfiksuotas didžiausias mirtingumas nuo šių ligų iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Vienam milijonui Lietuvos gyventojų tenka 5 610 mirčių, sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų. Tai – labai didelis skaičius!
Profesorius nurodo esminius rizikos veiksnius: rūkymą, netinkamus mitybos įpročius, mažą fizinį aktyvumą, nutukimą, aukštą kraujo spaudimą ir cholesterolį, gausų alkoholio vartojimą bei psichinį ir socialinį stresą. Nors žinios apie sveiką gyvenseną prieinamos, jos ne visuomet taikomos kasdieniame gyvenime.
Omega‑3 reikšmė ir matavimas
Vienas iš akcentų – omega‑3 riebalų rūgščių trūkumas. Dr. Harris yra vienas iš tų, kurie sukūrė omega‑3 indekso tyrimą: jis matuoja eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksaeno (DHA) kiekį kraujo riebaluose ir leidžia nustatyti širdies ligų riziką. Optimali indekso reikšmė, pasak autoriaus, siekia 8–12 proc.; kai kuriose šalyse įprasta koncentracija yra 4–5 proc., o Japonijoje ir Korėjoje – 9–11 proc.
Praktinis patarimas: jei valgote daug riebių žuvų (lašišą, silkę, skumbrę, sardines), papildų reikės mažiau. Jei žuvies vartojimas menkas, verta rinktis maisto papildus, kuriuose daugiausia yra EPA ir DHA.
Konkrečios rekomendacijos, nuo ko pradėti
„– Kartu su bendradarbiais sukūrėte omega-3 riebalų rūgščių koncentracijos kraujyje indekso tyrimą, kuris, anot mokslininkų, padeda nustatyti širdies ligų riziką ateityje. Kaip jis gali padėti paprastam žmogui?“
– Tyrimas leidžia tiksliau įvertinti vieną iš koreguojamų rizikos veiksnių ir pateikia konkrečią gairę: jei indeksas žemas, būtina didinti omega‑3 suvartojimą.
Tačiau tai tik dalis viso prevencijos plano. Dr. Harris siūlo prioritetus:
– didinti omega‑3 riebalų rūgščių koncentraciją kraujyje iki 8 proc. ar daugiau;
– mesti rūkyti;
– koreguoti mitybą ir mažinti perteklinį svorį siekiant sumažinti cholesterolį ir kraujospūdį;
– reguliariai matuoti kraujospūdį ir atlikti sveikatos patikras nuo jaunų metų;
– palaikyti fizinį aktyvumą – net kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas gerina širdies sveikatą.
Praktinis veiksmo planas
Prevencija prasideda nuo paprastų, ryžtingų žingsnių: reguliari profilaktika (kraujo tyrimai, kraujospūdžio matavimai), mitybos pokyčiai (daugiau žuvies, riešutų, daržovių), rūkymo nutraukimas ir fizinio aktyvumo įtraukimas į kasdienybę. Omega‑3 papildai gali būti greitas sprendimas tiems, kurie nepajėgia keisti mitybos iš esmės, tačiau idealiausia – suderinti abu sprendimus.
Genetinės rizikos pakeisti negalime, bet daugumą gyvenimo būdo rizikų galima ženkliai sumažinti. Veiksmai šiandien gali išgelbėti gyvybes rytoj.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.