Vasaros sezonu, kai daugiau laiko praleidžiame lauke ir poilsiaujame, intymi higiena kartais nueina į antrą planą. Tačiau net trumpalaikiai higienos pakitimai ar netinkami įpročiai gali padidinti riziką susirgti šlapimo pūslės uždegimu (cistitu). Šią problemą urologai dažnai sieja ne tik su bakterine infekcija, bet ir su elgesio, drabužių bei apsaugos priemonių pasirinkimu bei aplinkos veiksniais.
Kas sukelia šlapimo pūslės uždegimą?
Cistitas dažniausiai yra bakterinės kilmės. Apie 85 % atvejų ligos sukėlėjai yra iš žarnyno kilusi mikroflora, kuri dėl anatominės moterų sandaros lengviau patenka į šlaplę ir šlapimo pūslę. Riziką didina ir lytiniai santykiai bei tam tikros barjerinės kontraceptinės priemonės, kurios gali pažeisti makšties natūralią mikroflorą. Vyresnėms moterims, ypač menopauzės laikotarpiu, estrogenų trūkumas sumažina gerųjų bakterijų kiekį ir didina pažeidžiamumą infekcijoms.
Kaip atpažinti ligą?
Cistitas dažniausiai pasireiškia dažnu, skausmingu ir negausiu šlapinimusi, pilvo apačios maudimu ar diskomfortu. Šlapinimosi metu juntamas deginimas, perštėjimas, kartais šlapime gali būti kraujo. Jeigu stebite kraujavimą be kitų aiškių simptomų, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
„Ligos diagnostika dažniausiai paremta paciento nusiskundimų vertinimu. Diagnozuojant susirgimą pasitarnauja bendras šlapimo tyrimas, kuriame randamos uždegiminės kraujo ląstelės (leukocitai) ar ligos sukėlėjai (bakterijos). Jei, paskyrus gydymą, šlapimo pūslės uždegimo simptomai neišnyksta ar uždegimas linkęs dažnai atsinaujinti – reikalingas šlapimo pasėlis, kuriuo identifikuojamas pats ligos sukėlėjas ir nustatomas jo jautrumas antibiotikams“, – diagnostikos subtilybes komentavo urologas G. Skulčius.
Gydymas ir galimos komplikacijos
Paprastai ūminis šlapimo pūslės uždegimas gydomas antibiotikais nuo 1 iki 7 dienų, priklausomai nuo sukėlėjo ir paciento būklės. Kartais pirmą kartą sergant galimas savaiminis pasveikimas, tačiau antibiotikai sutrumpina ligos trukmę ir mažina recidyvų riziką.
Netinkamai gydomas arba pakartotinai uždegęs cistitas gali virsti lėtiniu ir net sąlygoti komplikacijas, pavyzdžiui, akmenų susidarymą šlapimo pūslėje. Dažnai pasikartojantį uždegimą tenka gydyti ilgalaike profilaktine terapija.
Kasdienė profilaktika ir praktiniai patarimai
Keli paprasti higienos ir gyvenimo būdo patarimai padeda ženkliai sumažinti riziką: gerti daugiau vandens, ypač karštomis dienomis; nenulaikyti šlapinimosi; pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių; dėvėti patogų, medvilninį apatinį trikotažą ir vengti ilgai drėgnų ar suslėgtų drabužių. Taip pat svarbu saugoti dubens sritį nuo peršalimo – nesėdėti ant šaltos žemės ar drėgnos žolės.
„Svarbu tinkami higieniniai įpročiai. Tarpvietę reikėtų šluostyti iš priekio link nugaros (ne atvirkščiai). Taip neleisite bakterijoms analiniame regione patekti į šlapimo pūslę ir sukelti jos uždegimo. Rekomenduojama praustis po dušu, vengti maudymosi putų vonioje ar joje plauti galvą šampūnu, kadangi taip naikinama įprastinė makšties mikroflora, kuri yra natūralus kovos prieš ligos sukėlėjus barjeras.
Svarbu kasdien tinkamai plauti intymias kūno vietas, nenaudojant daug asmens higienos priemonių arba per daug energingai nusiplaunant. Šlapintis patartina, kai tik jaučiate norą, svarbu ilgai neužsikentėti. Taip pat rekomenduojama pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių“, – ligos profilaktikos rekomendacijas dėstė Kardiolitos klinikų specialistas, urologas G. Skulčius.
Jei simptomai kartojasi arba nepalengvėja po gydymo, svarbu atlikti tolimesnius tyrimus ir pasitarti su urologu ar šeimos gydytoju. Reguliarūs higienos įpročiai, tinkama mityba ir fizinis aktyvumas stiprina imunitetą ir padeda išvengti pasikartojančių problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.